Lietuvoje ką tik praūžė rinkimai į Seimą, tuo tarpu JAV artėja prezidento rinkimai. Lapkričio 8 dieną JAV piliečiai pasirinks, kas artimiausius 4 metus valdys jų šalį. Jungtinės Valstijos yra viena galingiausių supervalstybių pasaulyje, prezidento kėdė garantuoja daug galios ir įtakos, tad šis įvykis bus itin svarbus tarptautinės politikos arenoje. Pagal BBC publikaciją pristatome jums pagrindinę informaciją apie rinkimus.
Kandidatais į JAV prezidentus gali tapti bent 35 metų asmenys, gimę šioje valstybėje, esantys piliečiai pagal kilmę, ne mažiau nei pastaruosius 14 metų gyvenantys JAV. Beveik visi prezidentai nuo 1933-iųjų prieš tai yra buvę gubernatoriais, senatoriais ar aukšto rango kariuomenės pareigūnais. Šiemet partijų kandidatais pretendavo tapti 10 esamų ar buvusių gubernatorių ir tiek pat senatorių, ar anksčiau jais dirbusių. Pagrindinės Respublikonų ir Demokratų partijos nominuoja po vieną kandidatą.
Nuo vasario kiekvienoje valstijoje ar JAV priklausančioje teritorijoje rengiami pirminiai rinkimai, padedantys išrinkti oficialius kiekvienos partijos kandidatus prezidento rinkimams. Kiekvienų pirminių rinkimų laimėtojas gauna tam tikrą delegatų skaičių. Delegatai – tai partijos nariai, galintys balsuoti už pasirinktą kandidatą partijų suvažiavimuose, rengiamuose liepos mėnesį. Jų metu oficialiai patvirtinami kandidatai. Demokratų partijai atstovaujanti Hillary Clinton ir respublikonas Donaldas Trumpas buvo aiškūs pirminių rinkimų lyderiai. Po partijos suvažiavimų kandidatai patvirtina savo pasirinkimus viceprezidento pozicijai. H. Clinton pasirinko Virdžinijos senatorių Timą Kainą, o D. Trumpas – Indianos gubernatorių Mike`ą Pencą.
Pirmieji rinkimų debatai vyko rugsėjo mėnesį Niujorke. Jų metu abu kandidatai pirmą kartą susidūrė akis į akį. H. Clinton kaltino savo priešininką mokesčių vengimu ir rasizmu, D. Trumpas į tai atsakė primindamas jos elektroninio pašto skandalą ir teigė, kad per tris dešimtmečius viešojo gyvenimo ji nepasiekė nieko. H. Clinton laikoma užtikrinta pirmųjų debatų laimėtoja.
Antrųjų debatų metu buvo svaidomasi asmeniniais įžeidinėjimais. H. Clinton komentavo D. Trumpą kompromituojantį 2005 vaizdo įrašą, kuriame jis įžeidžiančiai kalba apie moteris, o šis priminė jos vyro sekso skandalą. Specialistų teigimu, debatai baigėsi lygiosiomis.
Trečiųjų debatų pradžioje kandidatai stengėsi kalbėti apie programas, tačiau ginčas įsiplieskė, kai H. Clinton apkaltino D. Trumpą ryšiais su Rusija. Šis ėmė vadinti varžovę melage, teigė, kad ji pati yra Rusijos marionetė. Įsimintiniausias vakaro momentas buvo tada, kad D. Trumpas teigė nepasveikinsiantis savo varžovės tuo atveju, jei pats pralaimėtų rinkimus. Toks elgesys prieštarautų nusistovėjusiai tradicijai JAV. Tretieji debatai taip pat laikyti nesėkmingais D. Trumpui. Viceprezidentų debatuose geriau pasirodė M. Pencas.
Balsavimas prasidės lapkričio 8 dieną. Kandidatai, surinkę daugiausia balsų tam tikrose valstijose, gauna valstijos rinkikų kolegijos balsus. Kolegijos – tai 538 žmonės, kurie renka rinkimų nugalėtoją. Norint tapti prezidentu, reikia surinkti pusės jų balsus, t. y. bent 270. Bet kuriuo atveju ne visos valstijos yra lygios, kiekvienoje jų rinkikų skaičius priklauso nuo tos valstijos populiacijos. Beveik visose valstijose (išskyrus Nebraską ir Mainą), kandidatas, surinkęs balsų daugumą, gauna visų toje valstijoje esančių rinkikų paramą. Pvz., kandidatas, kuris laimi Niujorke, gauna visus 29 tai valstijai priskirtus rinkikų balsus, o jo varžovui neatitenka nieko.
Dažniausiai viskas priklauso nuo svyruojančių valstijų, kurios istoriškai nėra linkusios išskirtinai paremti vienos kurios nors partijos kandidatą. Yra valstijų kurios dažniausiai balsuoja už konkrečios partijos kandidatus be papildomos agresyvios ir brangios kampanijos. Tačiau svyruojančiose valstijose rezultatas yra neprognozuojamas. Pagal JAV Konstituciją, prezidentas inauguruojamas sausio 20 dieną. Iki to laiko rinkimų nugalėtojas ima sudarinėti Vyriausybę ir formuoja aiškesnę politinę programą.
Pagal BBC parengė Lukas KISIELIUS
EPA nuotrauka
