Popiežius Pranciškus gyvena ne Vatikano Apaštališkuosiuose rūmuose, bet Šv. Mortos svečių namuose. Vasaros laikotarpiu jis taip pat nepersikelia į popiežių užmiesčio rezidenciją, bet pasilieka Vatikane. Vatikano Apaštališkieji rūmai, nors popiežius juose negyvena, ir toliau yra jo „darbo vieta“ – rūmų bibliotekoje ir menėse vyksta popiežiaus audiencijos ir kiti įprastinės Šventojo Tėvo veiklos įvykiai. Tuo tarpu pagal tiesioginę paskirtį jau kuris laikas nenaudojamą popiežių užmiesčio rezidenciją – Kastelgandolfo rūmus – nuspręsta atidaryti lankytojams, įjungiant į juos į Vatikano muziejų tinklą.
Šeštadienį, Kastelgandofo rūmų oficialaus atidarymo lankymui dieną, jie buvo pristatyti Vatikane akredituotiems žurnalistams, o nuo pirmadienio rūmai bus atviri visiems lankytojams. Bilietą patariama įsigyti iš anksto Vatikano muziejų interneto portale.
Popiežių vasaros rezidencija ir Kastelgandolfo miestelis yra už dviejų dešimčių kilometrų į pietryčius nuo Romos, ant užgesusio vulkano kraterio krašto, šalia Albano ežero, esančio kraterio viduje. Antikos laikais šioje vietoje buvęs romėnų Alba Longa miestas, iš kurio, pasak legendos, yra kilę Romos įkūrėjai broliai dvyniai Romulas ir Remas.
Apie tūkstantuosius metus šią teritoriją įsigijo ir pasistatydino pilį iš Genujos kilusių didikų Gandolfi šeima, kuri ir davė vardą dabartiniam miesteliui (Gandolfi pilis, it. Castel Gandolfi). Tryliktajame amžiuje pilis ir gyvenvietė atiteko kardinolui Giacomo Savelli, tapusiam popiežiumi Honorijumi IV. Nuo to laiko pilis tapo popiežių nuosavybe. Apleistos pilies ir romėniško miesto griuvėsių vietoje septynioliktojo amžiaus pradžioje popiežius Urbonas VIII pastatydino dabartinius rūmus ir miestelį, o prie pat jo buvo įrengtas su rūmais susiekiantis didelis parkas. Nuo to laiko Kastelgandolfas tapo popiežių pamėgta užmiesčio rezidencija.
Tik devynioliktojo amžiaus antroje pusėje, suvienijus Italija ir panaikinus popiežių valdytą valstybę, kelis dešimtmečius Kastelgandolfo rūmai nebuvo naudojami. 1929 m. sureguliavus Šventojo Sosto santykius su Italija, tuometinis popiežius Pijus XI rūmus atnaujino ir jie vėl tapo popiežių vasaros rezidencija. Juose kiekvieną vasarą praleisdavo visi popiežiai iki pat Pranciškaus išrinkimo. Paskutinis juose gyveno popiežius emeritas Benediktas XVI. Pranešęs apie atsistatydinimą, jis iš Vatikano persikėlė į šiuos rūmus ir čia laukė naujo popiežiaus išrinkimo.
Lankymui atidaromuose popiežių vasaros rūmuose bus galima apžiūrėti kelias pagrindines jų menes: Sosto salę, kurioje vasaros metu popiežiai priimdavo svečius; Šveicarų menę, kurioje stovėdavo sargybą einantys Šveicarų gvardijos kariai ir kurioje jie atiduodavo pagarbą popiežių lankantiems oficialiems svečiams; Konsistorijos salę, kurioje vykdavo popiežiaus pasitarimai su jo bendradarbiais kardinolais; taip pat popiežiaus miegamąjį ir privačią koplyčią.
Antrojo pasaulinio karo metais šalia popiežių rezidencijos vyko ilgos kovos, tarp 1944 m. sausio 22 d. už kelių dešimčių kilometrų į pietus nuo Kastelgandolfo išsilaipinusių sąjungininkų kariuomenės ir jiems besipriešinančių vokiečių. Kovos vyko keturis mėnesius; tik gegužės viduryje frontas buvo pralaužtas prie dar toliau į pietus esančio Montecassino. Vykstant kovoms į popiežiaus rūmų ir parko teritoriją ėmė plūsti žmonės. Vokiečiai gerbė Šventajam Sostui priklausančios teritorijos neliečiamumą ir dėl to joje susispietė net apie 12 tūkst. pabėgėlių. Tarp jų buvo nemažai nacių persekiojamų žydų. Tuo laikotarpiu popiežiaus miegamasis buvo tapęs gimdymo sale, kurioje pirmą kartą dienos šviesą išvydo keturios dešimtys kūdikių. Daugumai popiežiaus lovoje gimusių berniukų tėvai davė Eugenijaus arba Pijaus vardą, taip išreikšdami dėkingumą popiežiui Pijui XII – Eugenio Pacelli.
Kartu su popiežiaus rūmų salėmis, galima užeiti ir į kiek anksčiau lankytojams atidarytą parką bei į popiežių portretų galeriją. Galerijoje eksponuojama penkios dešimtys įvairaus dydžio drobių, kuriose visų popiežių portretai nuo Julijaus II, išrinko 1503 m., iki popiežiaus Pranciškaus. (Vatikano radijas)
Nuotraukoje – Kastelgandolfo rūmų salė - ANSA
