Kolumbijos vyriausybė ir marksistų sukilėlių Kolumbijos revoliucinės ginkluotosios pajėgos (FARC) trečiadienį paskelbė, jog buvo pasiektas istorinis susitarimas užbaigti pusę amžiaus trunkantį pilietinį karą, nusinešusį šimtus tūkstančių gyvybių.
Abi konflikto šalys apie pasiektą galutinį susitarimą paskelbė po beveik ketverius metus Kuboje vykusių derybų.
Kolumbijos prezidentas Juanas Manuelis Santosas (Chuanas Manuelis Santosas) pranešė, kad dėl susitarimo spalio 2 dieną bus surengtas referendumas, kuriame bus priimtas lemiamas sprendimas.
„Kolumbijos vyriausybė ir FARC skelbia, kad mes pasiekėme galutinį ir visišką susitarimą... užbaigti konfliktą ir sukurti tvirtą ir ilgalaikę taiką“, – rašoma bendrame konflikto šalių pareiškime, kurį Havanoje perskaitė Kubos diplomatas Rodolfo Benitezas (Rodolfas Benitesas).
„Nenorime daugiau nė vienos aukos Kolumbijoje“, – pabrėžiama jame.
Savo kreipimesi į tautą J.M.Santosas, kuris viliasi, kad taikos procesas taps jo svarbiausiu politiniu palikimu, sakė, kad šis susitarimas žymi „kančių, skausmo ir karo tragedijos pabaigą“.
Prezidentas nedelsdamas pradėjo agituoti kolumbiečius pritarti susitarimui būsimame referendume, kuris, pasak J.M.Santoso, bus svarbiausias balsavimas rinkėjų gyvenime.
„Tai istorinė ir unikali proga... palikti šį konfliktą praeityje ir skirti mūsų jėgas pastangoms kurti tvirtesnę, saugesnę ir teisingesnę išsilavinusių žmonių valstybę mums visiems, mūsų vaikams ir anūkams“, – sakė prezidentas.
Maratono finalas
Konfliktas prasidėjo, kai 1964-aisiais, laikotarpiu, kai kairiųjų partizanai visoje Lotynų Amerikoje stojo į kovą už revoliuciją, buvo įkurtos Kolumbijos revoliucinės ginkluotosios pajėgos.
Šis pilietinis karas nusinešė 260 tūkst. gyvybių, 6,8 mln. gyventojų privertė palikti savo namus, o dar 45 tūkst. žmonių dingo.
Į konfliktą įsitraukė kelios kairiųjų sukilėlių grupuotės ir dešiniojo sparno partizanai. Smurtą šalyje, kuri yra didžiausia kokaino gamintoja pasaulyje, kurstė ir narkotikų karteliai.
Trys ankstesni taikos procesai buvo nesėkmingi.
Tačiau po didžiulio masto armijos puolimo 2006-2009 metais, kuriam vadovavo tuo metu gynybos ministro pareigas ėjęs J.M.Santosas, nusilpęs FARC judėjimas sutiko sėsti prie derybų stalo.
Pastarosiomis dienomis konflikto šalys tarėsi dėl virtinės neišspręstų klausimų ir iki išnaktų rengė bendro pareiškimo projektą, naujienų agentūrai AFP sakė šaltiniai iš abiejų delegacijų.
Šešių punktų susitarimas
Taikos sutartį sudaro šeši punktai, žingsnis po žingsnio suderinti per sunkias derybas.
Jie apima teisingumo konflikto aukoms užtikrinimą, žemės reformą, buvusių sukilėlių politinį dalyvavimą, kovą su prekyba narkotikais, nusiginklavimą ir sutarties įgyvendinimą bei stebėjimą.
Pagal taikos sutartį FARC pradės išvesti savo maždaug 7 tūkst. kovotojų iš džiunglių ir kalnų slėptuvių į nusiginklavimo stovyklas, įrengtas Jungtinių Tautų, padedančių stebėti konflikto šalių paliaubas.
Po nusiginklavimo FARC taps politine partija. Iš sukilėlių ginklų bus nuliedinti trys taikos monumentai.
Bus įsteigti specialūs teismai nagrinėti byloms dėl nusikaltimų, įvykdytų konflikto metu. Už nesunkius nusikaltimus juos įvykdę asmenys bus amnestuojami.
Tačiau nuo atsakomybės nebus atleidžiami asmenys, kalti dėl sunkiausių nusikaltimų, tokių kaip žudynės, kankinimai ir prievartavimai. Jiems grės iki 20 metų kalėjimo, tačiau nusikaltėliai galės tikėtis švelnesnės bausmės, jei prisipažins.
J.M.Santosas pabrėžė, kad už tokius nusikaltimus nebaudžiamumo nebus.
Obama sveikina su „istorine diena“
Baltieji rūmai pranešė, kad prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) paskambino Kolumbijos vadovui ir jį pasveikino.
„Prezidentas laiko šią istorinę dieną kritišku momentu ilgame procese visiškai įgyvendinant teisingą ir ilgalaikį taikos susitarimą“, – rašoma Baltųjų rūmų išplatintame pranešime.
B.Obama pažadėjo toliau remti Kolumbiją, kuri yra svarbi sąjungininkė JAV kovoje su narkotikais.
Vašingtonas išleido daugiau nei 10 mlrd.dolerių bendrai kovos su narkotikais strategijai „Planas Kolumbija“ (Plan Colombia), kurią B.Obama neseniai pervardijo „Taika Kolumbija“ (Peace Colombia).
Tačiau kelyje į taiką dar esama kliūčių.
J.M.Santoso pagrindinis varžovas, buvęs prezidentas Alvaro Uribe (Alvaras Uribė) ragina kolumbiečius būsimame referendume atmesti susitarimą su FARC, tvirtindamas, kad jo įpėdinis padarė per daug nuolaidų sukilėliams.
Be to, vyriausybė tebekovoja su mažesne sukilėlių grupuote – Nacionaline išvadavimo armija (ELN). Pastangas pradėti taikos derybas sužlugdė ELN vykdomi žmonių grobimai.
BNS
