Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) antradienį vyksta į Rusiją, kur pirmąkart susitiks su šios šalies vadovu Vladimiru Putinu nuo tada, kai abu autoritariniai lyderiai pradėjo taisyti santykius, smarkiai pašlijusius Ankarai numušus Rusijos karo lėktuvą.
R.T.Erdogano vizitas V.Putino gimtajame mieste Sankt Peterburge taip pat yra jo pirmoji kelionė į užsienį po praeitą mėnesį surengto nesėkmingo mėginimo jį nuversti. Po pučo, aptemdžiusio Turkijos santykius su Vakarais, jos lyderis ėmėsi didelių savo oponentų valymų.
„Šis vizitas man atrodo esantis nauja dvišalių santykių gairė, kai pradedama nuo tuščio lapo. Aš asmeniškai visa širdimi ir Turkijos valstybės vardu sveikinu poną Putiną ir visus rusus“, – sakė R.T.Erdoganas, duodamas interviu Rusijos valstybinei žiniasklaidai.
Kai Turkijos naikintuvas F-16 pernai lapkritį numušė Rusijos karo lėktuvą prie sienos su Sirija, įtūžęs V.Putinas paskelbė Ankarai ekonomine sankcijas ir pradėjo tūžmingą žodžių karą su R.T.Erdoganu. Anksčiau buvę tvirti dvišaliai santykiai atrodė nepataisomai sugadinti.
Vis dėlto birželio pabaigoje įvyko netikėtas virsmas: V.Putinas priėmė R.T.Erdogano išreikštą apgailestavimą kaip atsiprašymą ir nedelsiant atšaukė draudimą pardavinėti turistines keliones į Turkiją. Jis taip pat leido suprasti, kad Maskva atšauks draudimus importuoti iš Turkijos maisto produktus ir leis šios šalies statybų bendrovėms atnaujinti veiklą Rusijoje.
Dabar, po nesėkmingo liepos 15-osios perversmo NATO narėje Turkijoje, abiejų šalių ryšiai gali būti dar labiau sustiprinti – juolab, kad R.T.Erdoganas siunčia aiškų signalą, jog jaučiasi nuviltas Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos.
V.Putinas buvo vienas pirmųjų užsienio lyderių, paskambinusių R.T.Erdoganui ir išreiškusių palaikymą po pučo. Tai pat niekam neatrodė keista, kad Kremlius, kitaip negu ES lyderiai, nesibodėjo Turkijos lyderio pradėtu didelio masto oponentų triuškinimu.
„Turkijos ir Rusijos ryšiams būdingas tam tikras neapibrėžtumas, bet šis santykių su Vakarų galybėmis pablogėjimas gali paspartinti Turkijos ir Rusijos suartėjimą“, – sakė vienas Europos užsienio ryšių tarybos analitikas.
Atnaujinti verslą
Turkijos ir Rusijos – dviejų stiprių valstybių, besivaržančių dėl įtakos strategiškai svarbiame Juodosios jūros regione ir Artimuosiuose Rytuose – santykiai niekada nebuvo vienareikšmiški, o jų pirmtakės, Osmanų ir Rusijos imperijos, kariavo tris šimtmečius.
Vis dėlto iki krizės dėl numušto lėktuvo Maskva ir Ankara sugebėdavo išvengti ginčų dėl krizių Sirijoje ir Ukrainoje, kenkiančių bendradarbiavimui įvairiose srityse – pavyzdžiui, vykdant dujotiekio „TurkStream“ į Europą ir Rusijos statomos atominės jėgainės Turkijoje projektus.
Šie projektai buvo įšaldyti, o dvišalės prekybos apyvarta nuo šių metų sausio iki gegužės nusmuko 43 proc. iki 6,1 mlrd. JAV dolerių. Iš Rusijos į Turkiją atvykstančių turistų sumažėjo 93 procentais.
Dabar, kai Rusijos ekonomiką apėmusi krizė, nulemta smukusių naftos kainų ir Vakarų šalių sankcijų dėl konflikto Ukrainoje, o Turkijos perspektyvos atrodo prastos, abiejų šalių lyderiai nori vėl išjudinti reikalus.
R.T.Erdoganas sakė Rusijos žiniasklaidai norintis „nedelsiant imtis veiksmų“, kad būtų tęsiamas „TurkStream“ projektas, turintis atverti galimybę perpumpuoti 31,5 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Taip pat planuojama užbaigti Akujaus atominę elektrinę.
Tikri draugai?
Ankstesnius glaudžius santykius padėjo vystyti mačistinė V.Putino ir R.T.Erdogano draugystė. Abu panašaus amžiaus (R.T.Erdoganas – 62, o V.Putinas – 63 metų), kovingo būdo lyderiai giriami, kad sugebėjo atkurti pasitikėjimą savo šalimis po finansų krizės, bet taip pat yra kritikuojami už žmogaus teisių varžymą.
Vis dėlto pastaroji priešprieša, kai V.Putinas kaltino R.T.Erdoganą smogus Rusijai į nugarą ir palaikant neteisėtą prekybą nafta su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“, buvo itin aštri, tad abiem lyderiams gali prireikti nemažai laiko santykiams atšildyti.
„Matysime ilgiau trunkančius, bet pragmatiško pobūdžio ryšius, grindžiamus ne asmenine draugyste ar ideologija, o bendrais materialiais interesais“, – prognozavo Carnegie (Karnegio) centro Maskvoje analitikas Aleksandras Baunovas.
Rusija, pernai rugsėjį pasiuntusi savo pajėgas į pagalbą R.T.Erdogano priešininkui – Sirijos prezidentui Basharui al Assadui (Bašarui Asadui), pakeitė to pilietinio karo eigą, bet sukėlė didelį susirūpinimą Ankarai.
R.T.Erdoganas tvirtino Rusijos žiniasklaidai, kad B.al Assadas turi pasitraukti, nors V.Putinas galvoja priešingai. Visgi Turkijos lyderis pažymėjo, kad konfliktas, nulėmęs priešpriešą su Maskva, dabar taip pat gali tapti svarbiu veiksniu atnaujintam abiejų šalių bendradarbiavimui.
„Rusija yra pagrindinė, nepakeičiama ir labai svarbi veikėja, kuriant taiką Sirijoje, – sakoma R.T.Erdogano komentaruose, išverstuose į rusų kalbą. – Šią problemą reikia išspręsti, padedant Rusijos ir Turkijos bendriems veiksmams.“
