Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as (Fransua Holandas) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį drauge minėjo Verdeno mūšio – vieno baisiausių Pirmajame pasauliniame kare – 100-ąsias metines.
Šis mūšis, įvykęs Prancūzijos šiaurės rytuose, buvo ilgiausias tame kare. Jis truko 300 dienų ir pareikalavo daugiau kaip 300 tūkst. gyvybių, kol galiausiai laimėjo Prancūzija.
Verdeno mūšis dabar yra laikomas svarbiu Prancūzijos ir Vokietijos susitaikymo simboliu, ir F.Hollande‘as su A.Merkel turėtų paraginti Europą drauge spręsti šiuo metu jai tenkančius iššūkius.
Nesiliaujant lietui, lyderiai metinių minėjimą pradėjo padėdami vainiką vokiečių karių kapinėse Konsanvua, į šiaurę nuo Verdeno.
Jie ėjo pro juodų kryžių su žuvusiųjų vardais eiles tose kapinėse, kuriose palaidota 11 tūkst. vokiečių karių.
Aplankydami šias vokiečių kapines, F.Hollande‘as ir A.Merkel pasekė savo pirmtakų Francois Mitterrand‘o (Fransua Miterano) ir Helmuto Kohlio (Helmuto Kolio) pėdomis.
Kai F.Mitterrand‘as ir H.Kohlis 1984-aisiais, aidint Prancūzijos himnui, susikibo rankomis, tas gestas akcentavo, kokie artimi tapo šių dviejų šalių, kurios kažkada buvo priešės, o dabar neretai yra pavadinamos dvigubu Europos Sąjungos (ES) varikliu, santykiai.
„Pakvietimas į šį minėjimą rodo, kokiu mastu šiandien yra geri Prancūzijos ir Vokietijos santykiai“, – prieš ceremoniją sakė A.Merkel.
Tikimasi, jog abu lyderiai šia diena pasinaudos tam, kad akcentuotų vienybės būtinybę tokiu metu, kai ES bando susidoroti su masiniu atvykstančių migrantų srautu ir galimu Didžiosios Britanijos išstojimu.
F.Hollande‘as prieš ceremoniją sakė, jog dabar tobulas metas lyderiams išdėstyti savo ambicijas dėl Europos – kai žemynas atsidūrė „populizmo blogio“ gniaužtuose.
Tai, regis, buvo užuomina apie Europos kraštutinių dešiniųjų partijas, kurios, didėjant susirūpinimui dėl precedento neturinčio atvykstančių migrantų skaičiaus, sustiprino savo pozicijas keliose valstybėse.
Verdenas, Prancūzija, gegužės 29 d. (AFP-BNS).
