Vizitą Lietuvoje pradedantis Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) sako, kad Europos Sąjungos (ES) šalims šią vasarą sutarti dėl sankcijų Rusijai pratęsimo bus sunkiau nei pernai.
Išskirtiniame interviu BNS ministras taip pat pabrėžė, kad NATO, stiprindama pajėgumus Rytų Europoje, kartu turi užmegzti dialogą su Maskva, kad išvengtų krizės eskalacijos.
Pasipriešinimas išaugo
Ekonominės sankcijas, nukreiptas prieš Rusijos naftos, ginkluotės ir bankininkystės sektorius, ES įvedė 2014 metais, reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje. Jos galioja iki šių metų liepos mėnesio. Sankcijoms pratęsti reikia visų ES šalių paramos, dėl jų ES vadovai ketina diskutuoti birželio mėnesį.
„Mes matome, kad Europos Sąjungoje išaugo pasipriešinimas pratęsti Rusijai taikomas sankcijas. Palyginti su praėjusiais metais, bus sunkiau susitarti dėl bendros pozicijos šiuo klausimu“, – teigė F.W.Steinmeieris.
Ministro teigimu, Vokietija laikosi pozicijos, kad sankcijos yra susijusios su Minsko susitarimų dėl paliaubų Rytų Ukrainoje įgyvendinimu.
„Mes kovosime, kad Europa šiuo klausimu laikytųsi bendro požiūrio. Mums sankcijos tebėra susijusios su Minsko susitarimo vykdymu“, – teigė ministras.
Pastaruoju metu apie ES sankcijas Maskvai skeptiškai atsiliepia Italijos ir Vengrijos vadovai. Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys bei Lenkija, sako, kad ES privalo išlaikyti sankcijas kaip spaudimo priemonę Maskvai.
Pasak F.W.Steinmeierio, Vakarai negali ignoruoti „tarptautinės teisės normas pažeidžiančios Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir Rytų Ukrainos destabilizavimo“, ir šiuo klausimu jau „pasiuntė aiškų signalą“.
Vokietijos socialdemokrato teigimu, sprendžiant konfliktą pažangos trūksta, tačiau tai priklauso nuo abiejų šalių – Ukrainos ir Rusijos – priimtų susitarimų vykdymo.
Tuo pačiu F.W.Steinmeieris pabrėžė, kad Vakarams reikia Rusijos siekiant pašalinti didelių tarptautinių krizių židinius Sirijoje ir Libijoje.
Dialogas su Rusija
Vakarų santykius su Maskva F.W.Steinmeieris ketvirtadienį Vilniuje turėtų aptarti su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite ir užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi. Pokalbių metu daug dėmesio turėtų būti skiriama ir NATO planams išplėsti karinį buvimą Baltijos šalyse.
Lietuvos pareigūnai praėjusį mėnesį pranešė sulaukę Berlyno patvirtinimo, kad Vokietija ketina formuoti NATO bataliono kovinę grupę Lietuvoje.
Raštu atsakydamas į BNS klausimus, F.W.Steinmeiris šių planų nedetalizavo, apsiribodamas teiginiu, kad dėl Aljanso pajėgumų Rytų Europoje bus diskutuojama per NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje liepos mėnesį.
Vokietijos ministras kartu pabrėžė, kad NATO filosofija grindžiama ne tik atgrasymu, bet ir įtampos mažinimu, todėl Vakarų aljansas turi siekti atkurti pasitikėjimą su Maskva.
„Bijau, kad susitelkimas vien į pasiruošimus gintis gali sukelti grėsmių, kurios neatitinka niekieno interesų. Mums reikia dialogo su Rusija, kad atkurtume pasitikėjimą, kuris buvo prarastas, ir sumažintume grėsmę būti nenoromis įtrauktiems į eskalavimo spiralę. Taigi, gerai, kad NATO ir Rusijos taryba vėl susirinks diskusijoms prieš viršūnių susitikimą Varšuvoje“, – teigė ministras.
Dėl pabėgėlių - jokių tabu
Vokietijos ministro teigimu, praėję metai parodė, kad ES negali slėptis nuo žemyną krečiančių krizių.
„Triguba krizė – mus apėmusi gili finansinė krizė, artėjantis britų referendumas ir pabėgėlių srautas į Europą – ir toliau kelia sąmyšį“, - sakė F.W.Steinmeieris.
Ministras perspėjo, kad pabėgėlių srautai į Europą nesumažės ir ateityje, todėl būtina tiek stiprinti išorės sieną, tiek reformuoti prieglobsčio sutikimo tvarką.
„Negalime veltui praleisti to atokvėpio, kurį gavome sudarę susitarimą su Turkija, juo nepasinaudodami, turime ieškoti ilgalaikių ir tvarių sprendimų“, – teigė jis.
Vokietijos ministras detaliau nekomentavo Briuselio pasiūlymų skirti baudas pabėgėlių kvotų atsisakančioms šalims, tačiau pabrėžė, kad turi būti svarstomos visos galimybės.
„Šioje srityje negalime sau leisti jokių tabu, bet reikia bendradarbiauti ieškant sprendinių“, – teigė F.W.Steinmeieris.
Lietuva, priešingai nei kaimyninė Lenkija ir kai kurios kitos Vidurio Rytų Europos šalys, sutiko savanoriškai priimti pabėgėlių pagal ES nustatytas kvotas, tačiau kol kas nepritaria Briuselio ir Berlyno siūlymams nustatyti nuolatinį privalomą mechanizmą.
Vilnius, gegužės 26 d. (BNS).
