Lenkija šią savaitę mini 1 050-ąsias savo krikšto metines – tokiu metu, kai valstybė yra kaip niekad arti įtakingos Katalikų Bažnyčios, kuri padėjo konservatoriams grįžti į valdžią ir dabar raško tos pagalbos vaisius.
Glaudūs Bažnyčios ir valstybės ryšiai užsimezgė dar tada, kai kunigaikštis Meška I 966 metų balandžio 14-ąją priėmė krikščionybę. Tas momentas visada buvo laikomas vienu Lenkijos valstybės įsisteigimo įvykių.
Tačiau aljansas tarp religijos ir politikos įgavo naują kvėpavimą į valdžią praėjusiais metais atėjus „Įstatymo ir teisingumo“ (PiS) vyriausybei, kurios prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) ir premjerė Beata Szydlo (Beata Šydlo) per viešus pasirodymus dažnai mini savo tikėjimą.
„Be šalies kunigų pagalbos partija „Įstatymas ir teisingumas“ nebūtų laimėjusi visuotinių rinkimų“ pernai spalį, sakė religijos ekspertas Zbigniewas Mikolejko (Zbignevas Mikoleika) iš Lenkijos Mokslų Akademijos.
Valstybėje, kurioje 90 proc. iš 38 mln. gyventojų vadina save katalikais, konservatoriai taip pat lieja savo tikėjimą į politinius veiksmus, net ir rizikuodami prisišaukti problemų.
PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) neseniai pasekė episkopato pavyzdžiu ir parėmė abortų priešininkų pateiktą įstatymo projektą, kuriuo dar labiau sugriežtinami įstatymai dėl šios procedūros.
Jis nusprendė pritarti šiam pasiūlymui, nors ir yra didelė tikimybė, kad šis opus klausimas suskaldys visuomenę ir jo paties partiją, ir dar labiau suvienys vyriausybės kritikus.
Bičių gyvenimas
„Tokiais klausimais, kaip katalikas, vadovaujuosi vyskupų mokymu“, – sakė J.Kaczynskis.
Tas komentaras sulaukė pikto atsakymo iš Danutos Walesos (Danutos Valensos), buvusio prezidento ir Nobelio taikos premijos laureato Lecho Walesos (Lecho Valensos) žmonos.
„Raginu jus ateiti į protą. Jūs neturit vaikų, jūs neturit žmonos, – antradienį sakė ji interviu privačiam radijui „Zet“. – Ką jūs žinot apie bičių gyvenimą, turint omenyje, kad negyvenate avilyje?“
Vietos žiniasklaida spėjo, kad J.Kaczynskis siekė įtikinti arkivyskupą sutikti su dabartiniu abortų suvaržymo įstatymu, kuris 1993-iaisiais, kai buvo priimtas, buvo laikomas Bažnyčios ir valstybės kompromisu, kad išvengtų priešiškos reakcijos šiuo klausimu.
Tačiau Bažnyčia liko ištikima savo doktrinai ir parėmė minėtą pasiūlytą abortų draudimą, o PiS tik galėjo pasekti jos pavyzdžiu.
To įstatymo projekto parlamentas dar nesiėmė, tačiau netrūksta kitų ženklų, demonstruojančių draugiškus santykius tarp Lenkijos Bažnyčios ir valstybės. Pavyzdžiui, daugelis oficialių renginių baigiasi mišiomis.
Vyriausybė neseniai sumažino valstybės finansavimą apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūroms, kurį ankstesnė liberali administracija įvedė nepaisydama griežto Bažnyčios nepritarimo.
Be to, yra rengiamas įstatymo projektas, kuriuo būtų uždrausta parduoti ariamą žemę tiems, kas dar nėra ūkininkai, – tuo siekiama sutrukdyti ją įsigyti užsieniečiams – bet bažnyčios ir religinės asociacijos turėtų išimtį.
Šventoji baidarė
Tačiau Z.Mikolejko AFP sakė nemanantis, jog šie santykiai yra simbioziniai: „PiS laiko katalikybę instrumentu“ ir „praktikuoja savo pačios religiją, Smolensko religiją su pagoniškais elementais“.
Jis turėjo omenyje judėjimą, kilusį po to, kai 2010 metais per prezidentinio lėktuvo katastrofą Smolenske Rusijoje žuvo tuometinis Lenkijos vadovas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis) – Jaroslawo Kaczynskio brolis dvynys – ir dar 95 žmonės.
Tūkstančiai žmonių dalyvauja kasmet rengiamuose tos katastrofos metinių minėjimuose ir kai kurie lenkai, tarp jų – daugelis PiS narių, mano, jog tai buvo politinis nužudymas, nors tyrėjai lėktuvo sudužimą aiškino piloto klaida, prastomis oro sąlygomis ir skrydžių kontrolierių klaidomis.
Lenkija savo krikšto metinių ceremonijas surengs centriniame Didžiosios Lenkijos regione, kuris yra istorinis šios valstybės lopšys.
Šalies vyskupai ketvirtadienį susirinks į plenarinę sesiją Gniezne, Lenkijos pirmojoje sostinėje, o šeštadienį tikintieji suplūs į stadioną Poznanėje pasižiūrėti roko operos „Jėzus Kristus superžvaigždė“.
Nors vis mažiau lenkų sekmadieniais eina į bažnyčią, pamaldumas vis dar yra stiprus šventojo Jono Pauliaus II, kuris popiežiavo nuo 1978 metų iki savo mirties 2005-aisias, tėvynėje.
Šio gamtą mylėjusio popiežiaus sena baidarė nuo pirmadienio eksponuojama Sporto ir turizmo muziejuje Varšuvoje. „Stora kamane“ vadinama baidarė yra laikoma relikvija.
Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
