Graikijoje vykusiuose rinkimuose sekmadienį triuškinamą pergalę iškovojo premjero Kiriako Micotakio (Kyriakos Mitsotakis) konservatyvioji „Naujosios demokratijos“ partija, tačiau po mėnesio bus surengtas naujas balsavimas, nes nugalėtojui pritrūko iki daugumos.
Naujienų agentūra AFP pateikia penkias išvadas po balsavimo šioje 10,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje.
Didžiulė pergalė nieko nereiškia
Sekmadienį „Naujoji demokratija“ pasiekė geriausią rezultatą nuo 2007 metų – gavo 40,79 proc. balsų – ir daugiau nei 20 procentinių punktų aplenkė buvusio premjero Aleksio Cipro (Alexio Tsipro) kairiųjų partiją „Syriza“. Tai didžiausias skirtumas tarp dviejų pirmaujančių partijų Graikijos rinkimuose nuo 1974 metų.
Tačiau pagal A. Cipro įvestą proporcinę rinkimų sistemą „Naujoji demokratija“ gavo 146 vietas – penkiomis mažiau, nei reiktų daugumai 300 vietų parlamente.
Pats K. Micotakis sekmadienį nurodė, kad atsisakys mandato formuoti koalicinę vyriausybę, ir sakė, kad partijos turėtų paspartinti procedūras naujam balsavimui. Jis turėtų įvykti birželio 25-ąją arba liepos 2-ąją.
Nauji rinkimai vyks pagal kitokias taisykles, numatančias laimėtojui papildomą vietą parlamente.
Nubausti kairieji
A. Cipras pralaimėjo K. Micotakiui ketvirtus rinkimus iš eilės – po kampanijos, kai valdančiąją partiją kaltino pasipelnymu, nelygybe, nepotizmu, abejingumu, arogancija ir neteisingumu.
Nors buvęs premjeras, vadovavęs 2015 metų deryboms dėl finansinės pagalbos, kai Graikija vos neiškrito iš euro zonos, ir toliau vadovauja savo partijai, kiti rinkimai jo politinei ateičiai bus lemtingi.
Sekmadienį nukentėjo ir buvęs A. Cipro finansų ministras Janis Varufakis (Yanis Varoufakis) – jo partija „MeRA25“, pasisakanti prieš taupymą, nesurinko pakankamai paramos, kad patektų į parlamentą.
Baimė dėl mažo aktyvumo nepasitvirtino
Kadangi nesitikėta, kad sekmadienį vyksiantis balsavimas bus lemiamas, daugelis baiminosi masinio rinkėjų nedalyvavimo rinkimuose. Šie nuogąstavimai atrodė pasitvirtinantys, kai buvo pranešta apie pirminį rinkėjų aktyvumą – tik 31,5 proc. rinkėjų.
Tačiau galiausiai balsuoti atėjo beveik 61 proc. graikų, tai yra, daugiau nei 2019 metais.
Atlaidūs rinkėjai
Po to, kai vasario mėnesį įvyko didžiausia šalies geležinkelių katastrofa – per dviejų traukinių susidūrimą žuvo 57 žmonės – visą Graikiją buvo apėmę protestai.
Ganduose minėti planai surengti rinkimus balandžio mėnesį buvo atšaukti, transporto ministras atsistatydino, o K. Micotakis buvo priverstas atsiprašyti dėl prastos geležinkelių tinklo būklės.
Vyriausybė taip pat sulaukė kritikos dėl telefoninių pokalbių pasiklausymo skandalo, į kurį buvo įsivėlusi valstybinė žvalgybos agentūra, prižiūrima paties K. Micotakio biuro.
Dėl šio skandalo atsistatydino žvalgybos agentūros vadovas ir K. Micotakio sūnėnas, dirbęs premjero aukšto rango padėjėju.
Tačiau kalbos apie kerštą valdančiajai partijai nepasitvirtino per balsavimą; konservatorių rinkėjai perrinko net K. Micotakio transporto ministrą.
Jaunimas rinkosi dešiniuosius
Ilgus mėnesius buvo tikimasi, kad beveik 440 000 pirmą kartą rinkimuose dalyvaujančių jaunų rinkėjų – kai kuriems iš jų yra vos 16 metų – palaikys 48-erių A. Cipro kairiąją partiją.
Graikija kovoja su dideliu jaunimo nedarbu, ir net tie, kuriems pasisekė turėti darbo vietą, vos uždirba tiek, kad galėtų susimokėti būsto nuomą.
Tačiau galiausiai trečdalis 17–24 metų amžiaus žmonių, kaip parodė sekmadienį atlikta rinkėjų apklausa, stojo K. Micotakio konservatorių pusėn.
Redaktorė Miglė Giri
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
