Paryžiaus apeliacinis teismas trečiadienį paliko galioti nuosprendį eksprezidento Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) korupcijos byloje.
Teismas paliko galioti buvusiam prezidentui skirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, įskaitant dvejus metus lygtinai, už korupciją ir prekybą poveikiu.
Teismas nusprendė, kad 68-erių N. Sarkozy, prezidentavęs 2007–2012 metais, turi praleisti vienus metus namuose su elektronine sekimo apykoje, taip pat jam trejus metus uždrausta eiti viešąsias pareigas už tai, kad jis slapta telefono linija, kuri buvo aptikta pasiklausant pokalbių, siekė iš teisėjo gauti informacijos apie vieną tyrimą.
Išėjęs iš teismo salės N. Sarkozy nieko nekomentavo, tačiau jo advokatas teigė, kad sprendimą apskųs Kasaciniam teismui, Prancūzijos aukščiausiajam apeliaciniam teismui.
N. Sarkozy nuo pat to laiko, kai pasitraukė iš prezidento posto, susiduria su teisinėmis problemomis.
2021 metų kovą jam buvo skirta trejų metų įkalinimo bausmė – dveji metai laisvės atėmimo atidedant bausmės vykdymą ir vieni metai namuose su elektronine sekimo apykoje – už korupciją ir prekybą poveikiu.
Teismas nustatė, kad N. Sarkozy ir jo buvęs advokatas Thierry Herzogas (Tjeri Hercogas) bandė papirkti teisėją Gilbert'ą Azibert'ą (Žilberą Aziberą), siekdami gauti iš jo vidinės informacijos apie tyrimą dėl įtarimų, kad N. Sarkozy neteisėtai gavo pinigų iš kosmetikos imperijos „L'Oreal“ paveldėtojos Liliane Bettencourt (Lilian Betankur) savo 2007 metų prezidento rinkimų kampanijai.
Tyrėjai slapta klausėsi dviejų oficialių N. Sarkozy telefono linijų ir išsiaiškino, kad jis taip pat turėjo trečią neoficialią liniją, kuria bendravo su Th. Herzogu ir kuri buvo panaikinta 2014 metais.
Tų skambučių turinys nulėmė 2021-aisiais priimtą verdiktą dėl korupcijos.
Eksprezidentas ginčijo kaltinimus ir iškart apskundė nuosprendį.
Pirmą apeliacijos svarstymo dieną pernai gruodį jis pareiškė „niekada nepadaręs nė menkiausios korupcinio pobūdžio veikos“.
Jo pokalbiai su Th. Herzogu dabar buvo pirmą kartą paviešinti teisme ir didele dalimi nulėmė trečiadienio sprendimą.
Prokuratūra prašė N. Sarkozy, Th. Herzogui ir G. Azibert'ui skirti po trejus įkalinimo metus bausmės vykdymą atidedant.
Prokurorai taip pat prašė uždrausti N. Sarkozy ir 76 metų G. Azibert'ui penkerius metus eiti viešąsias pareigas, o 67 metų Th. Herzogui – penkerius metus verstis advokato praktika.
Dar dvi bylos
Tyrėjai nustatė, kad N. Sarkozy pasinaudodamas Paulio Bismutho (Polio Bismiuto) slapyvardžiu nusipirko telefoną slaptiems pokalbiams su savo advokatu.
Vadinamoji Bismutho byla yra viena iš kelių, iškeltų „hiperprezidentu“ pramintam N. Sarkozy.
„Bygmalion“ – pagal viešųjų ryšių firmos, viršytą išlaidų limitą maskavusios suklastotomis sąskaitomis faktūromis, pavadinimą – pavadintoje byloje N. Sarkozy nuo lapkričio bus pakartotinai teisiamas pagal apeliaciją. 2021-aisiais eksprezidentui šioje byloje buvo skirta vienų metų įkalinimo bausmė.
Prokuratūra kaltino N. Sarkozy komandą per nesėkmingą jo 2012 metų kampaniją dėl antros kadencijos kone dvigubai viršijus teisiškai nustatytą išlaidų limitą ir naudojus netikrų sąskaitų schemą, kuriai vadovavo viešųjų ryšių firma „Bygmalion“.
Pats N. Sarkozy neigia padaręs ką nors neteisėta.
Be to, ketvirtadienį Prancūzijos prokurorai pareikalavo, kad jam būtų surengtas naujas teismas dėl jo 2007 metų rinkimų kampanijos įtariamo finansavimo iš Libijos.
Finansinius nusikaltimus tiriantys prokurorai sakė, jog N. Sarkozy ir dar 12 žmonių turėtų būti teisiami dėl kaltinimų, kad jie tai sėkmingai kampanijai siekė milijonų eurų finansavimo iš tuometinio Libijos lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) režimo.
N. Sarkozy kaltinamas korupcija, neteisėtu rinkimų kampanijos finansavimu ir valstybės lėšų grobstymo nuslėpimu, bet visuomet atmesdavo visus kaltinimus.
Tyrimą atliekantys teisėjai turi tarti lemiamą žodį dėl to, ar byla pasieks teismą.
Seni teisiniai vargai iš dalies nulėmė N. Sarkozy nesėkmę bandant sugrįžti 2017 metų prezidento rinkimams, bet 2018-aisiais paskelbęs apie pasitraukimą iš politikos jis sulaukė populiarumo bangos ir entuziastingai nusiteikusių minių per savo viešus pasirodymus. Jis vis dar turi nemažą įtaką dešiniesiems ir naudojasi dabartinio prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) prielankumu.
Redaktorė Rūta Androšiūnaitė
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
