Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį apkaltino Vakarų šalis sukėlus ir palaikius karą Ukrainoje, atmesdamas bet kokią Maskvos kaltę praėjus beveik metams po Kremliaus neišprovokuotos invazijos į kaimyninę šalį, per kurią žuvo dešimtys tūkstančių žmonių.
Tuo metu vienas Jungtinių Valstijų aukšto rango pareigūnas absurdu pavadino šioje kalboje nuskambėjusį Rusijos prezidento pareiškimą, kad Vakarai kelia grėsmę jo šaliai, todėl reikėjo įsiveržti į Ukrainą.
Ilgai atidėliotame kreipimesi į Federalinį Susirinkimą – abejų parlamento rūmų narius – ir kitus aukšto rango Rusijos pareigūnus V. Putinas pavadino Rusiją ir Ukrainą Vakarų „dviveidystės“ aukomis ir pareiškė, kad Rusija, o ne Ukraina, kovoja už savo egzistenciją.
„Mes nekovojame su Ukrainos žmonėmis“, – likus kelioms dienoms iki pirmųjų karo metinių sakė V. Putinas.
Pasak jo, Ukraina „tapo Kyjivo režimo ir jo Vakarų šeimininkų, kurie faktiškai okupavo šalį, įkaite“.
„Tai jie pradėjo karą. O mes naudojame jėgą, kad jį sustabdytume“, – sakė V. Putinas.
Žada tęsti puolimą
Savo kalboje jis pakartojo virtinę nuoskaudų, kurias Rusijos vadovas dažnai pateikia kaip plačiai smerkiamo karo pateisinimą, ir ignoravo tarptautinius reikalavimus pasitraukti iš Ukrainos.
Vietoj to jis pateikė savo asmeninę naujausios istorijos versiją, kurioje atmetė Ukrainos vyriausybės argumentus, kad jai reikia Vakarų pagalbos kovoje su rusų pajėgomis.
„Vakarų elitas neslepia savo tikslo – sukelti Rusijos strateginį pralaimėjimą. Tai reiškia, kad su mumis nori baigti kartą ir visiems laikams, – sakė V. Putinas kalboje, kurią transliavo visi valstybiniai televizijos kanalai. – Jie ketina vietinį konfliktą paversti pasauline konfrontacija.“
Jis pridūrė, kad Rusija yra pasirengusi į tai atsakyti, nes „tai bus mūsų šalies egzistavimo klausimas“.
Rusijos vadovas kone dvi valandas trukusioje kalboje pažadėjo neatsisakyti karinių veiksmų neteisėtai aneksuotose Ukrainos teritorijose, regis, atmesdamas bet kokias taikos iniciatyvas kare, kuris vėl pažadino naujo Šaltojo karo baimę.
Jis pažadėjo „kruopščiai ir sistemingai“ tęsti Maskvos puolimą Ukrainoje.
Paminėdamas dar vieną dažną savo karo pateisinimą, V. Putinas teigė, kad jo pajėgos gina civilius Ukrainos regionuose, kuriuos Maskva tvirtina aneksavusi, nors jos pajėgos niekada jų visiškai nekontroliavo.
Jungtinės Tautos smerkia „bandymą neteisėtai aneksuoti“ Ukrainos žemes ir ragina tarptautinę bendruomenę „nepripažinti jokių Rusijos paskelbtų sienų pakeitimų“.
„Mes giname žmonių gyvybes, savo namus, – tvirtino V. Putinas. – O Vakarai siekia neriboto dominavimo.“
Naujoji START sutartis
Be kita ko, V. Putinas pareiškė, kad Maskva stabdo dalyvavimą Naujojoje START sutartyje – paskutiniame likusiame branduolinės ginkluotės kontrolės pakte su JAV.
Jis taip pat sakė, kad Rusija turi būti pasirengusi atnaujinti branduolinių ginklų bandymus, jei tai padarys JAV.
Aiškindamas savo sprendimą sustabdyti Rusijos įsipareigojimų pagal Naująją START sutartį vykdymą, V. Putinas apkaltino JAV ir jos NATO sąjungininkes atvirai deklaruojant tikslą nugalėti Rusiją Ukrainoje.
V. Putinas teigė, kad nors JAV siekė atnaujinti Rusijos branduolinių objektų patikrinimus pagal sutartį, NATO sąjungininkės padėjo Ukrainai rengti bepiločių atakas prieš Rusijos oro bazes, kuriose laikomi branduolinius užtaisus galintys nešti strateginiai bombonešiai.
„Tam naudojami dronai buvo įrengti ir modernizuoti padedant NATO ekspertams, – sakė V. Putinas. O dabar jie nori tikrinti mūsų gynybos objektus? Šiandienos konfrontacijos sąlygomis tai skamba kaip visiška nesąmonė.“
V. Putinas pabrėžė, kad šalis nepasitraukia iš sutarties, o tik sustabdo dalyvavimą joje.
2010 metais tuometinių JAV ir Rusijos prezidentų Baracko Obamos (Barako Obamos) ir Dmitrijaus Medvedevo pasirašytoje naujojoje START sutartyje numatyta, kad kiekviena šalis gali turėti ne daugiau kaip 1 550 branduolinių kovinių galvučių ir ne daugiau kaip 700 dislokuotų raketų ir bombonešių. Sutartyje numatyti plataus masto patikrinimai vietoje, kad būtų galima stebėti, kaip jos laikomasi.
Likus kelioms dienoms iki sutarties galiojimo pabaigos 2021 metų vasarį, Rusija ir Jungtinės Valstijos susitarė ją pratęsti dar penkeriems metams.
Nuo COVID-19 pandemijos pradžios Rusija ir JAV sustabdė abipusius karinių objektų inspektavimus pagal naująją START sutartį, tačiau praėjusį rudenį Maskva atsisakė leisti juos atnaujinti ir dėl to kilo neaiškumų dėl pakto ateities.
JAV valstybės departamentas neseniai pareiškė, kad Rusijos atsisakymas leisti atlikti inspektavimus „trukdo Jungtinėms Valstijoms naudotis svarbiomis sutartyje numatytomis teisėmis ir kelia grėsmę JAV ir Rusijos branduolinės ginkluotės kontrolės gyvybingumui“. Jis pažymėjo, kad niekas nedraudžia Rusijos inspektoriams atlikti JAV objektų patikrinimus.
Atidėliota kalba
V. Putinas taip pat apkaltino Vakarus, kad šie vykdo „agresyvias informacines atakas“ ir taikosi į Rusijos kultūrą, religiją ir vertybes, nes supranta, kad esą „neįmanoma nugalėti Rusijos mūšio lauke“.
Jis taip pat apkaltino Vakarų valstybes, kad šios sankcijomis puola Rusijos ekonomiką, tačiau pareiškė, bet jos „nieko nepasiekė ir nieko nepasieks“.
Šiais metais Kremlius uždraudė kalbos gyvai klausytis žurnalistams iš žiniasklaidos iš „nedraugiškų“ šalių, į kurių sąrašą įtrauktos JAV, Jungtinė Karalystė ir ES šalys.
V. Putinas tradiciškai kasmet kreipiasi į didelę įstatymų leidėjų ir valstybės pareigūnų auditoriją, o kalbą transliuoja visi Rusijos valstybiniai televizijos kanalai. Nors Konstitucija įpareigoja prezidentą kreipimąsi į Federalinį Susirinkimą rengti kasmet, 2022 metais V. Putinas jos taip ir neperskaitė.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad kalbos atidėjimas susijęs su V. Putino „darbo grafiku“, tačiau Rusijos žiniasklaida tai sieja su daugybe nesėkmių, kurias Rusijos pajėgos patyrė mūšio lauke Ukrainoje.
Rusijos prezidentas jau anksčiau buvo atidėjęs metinį pranešimą: 2017 metų kalba buvo perkelta į 2018-ųjų pradžią.
Praėjusiais metais Kremlius taip pat atšaukė du kitus didelius metinius renginius – V. Putino spaudos konferenciją ir pagal griežtą scenarijų rengiamą telefoninį maratoną, kurio metu žmonės užduoda prezidentui klausimus.
„Niekas Rusijos nepuola“
Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) V. Putino antivakarietiškus pareiškimus pavadino absurdiškais.
„Niekas Rusijos nepuola. Teiginyje, kad Ukraina ar kas nors kitas kelia Rusijai kažkokią karinę grėsmę, yra kažkokio absurdo“, – reporteriams sakė jis, pridūręs, kad Kremliaus šeimininkas yra agresorius.
„Tai buvo pasirinkimo karas. Putinas pasirinko jį kariauti. Jis galėjo pasirinkti ir nekovoti. Ir net dabar jis gali pasirinkti jį nutraukti, grįžti namo“, – sakė J. Sullivanas.
Analitikai tikėjosi, kad V. Putino kalba bus griežta, ypač atsižvelgiant į JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) vizitą Kyjive pirmadienį. Vėliau antradienį J. Bidenas planuoja sakyti savo kalbą Lenkijoje, kur jis turėtų pabrėžti šios Vidurio Europos šalies ir kitų sąjungininkių įsipareigojimą Ukrainai per pastaruosius metus.
J. Sullivanas sakė, kad J. Bideno kalba nebus „kažkokia priešprieša“ su V. Putino kreipimusi.
„Tai nėra retorinės varžybos su kuo nors kitu“, – sakė Baltųjų rūmų pareigūnas.
Redaktorė Rūta Androšiūnaitė
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
