Kandidatai į Brazilijos prezidentus šeštadienį surengs paskutiniuosius mitingus, kovodami dėl rinkėjų balsų rinkimų, kurie smarkiai supriešino didžiausią Lotynų Amerikos ekonomiką, antro turo išvakarėse.
Charizmatiškasis kairuolis Luizas Inacio Lula da Silva (Luisas Inasiju Lula da Silva), kurio reputaciją suteršė įtarimai dėl kyšininkavimo, po pergalės nedidele persvara pirmajame rinkimų ture nesmarkiai pirmauja prieš savo varžovą, dabartinį šalies vadovą dešiniųjų pažiūrų Jairą Bolsonaro (Žairą Bolsonaru), rodo apklausos.
Antrojo rinkimų turo kampanija buvo purvina, virė įnirtinga kova dėl paskutinių balsų tarp dviejų politikų, kurie Brazilijoje beveik vienodai garbinami ir nekenčiami.
Svarbūs politiniai klausimai, tokie kaip ekonomika, korupcija ir Amazonės miškai, užleido vietą asmeniniams įžeidimams.
Dėl prieštaringų pasisakymų J. Bolsonaro buvo kaltinamas „kanibalizmu“ arba „pedofilija“, o L. I. Lula da Silva buvo išvadintas „įstatymų nepaisančiu banditu“, sudariusiu sutartį su šėtonu.
Penktadienio vakarą vykusiuose paskutiniuose debatuose varžovai vienas kitą kaltino melu, korupcija ir katastrofišku valdymu.
„Nustokit meluoti, Lula, – sakė J. Bolsonaro. – Ar turiu jums atlikti egzorcizmą, kad nustotumėt meluoti?“
„Brazilai žino, kas yra melagis“, – atsikirto L. I. Lula da Silva.
Skendi nežinomybėje
Spalio 2 dieną vykusiame pirmajame balsavimo rate J. Bolsonaro pranoko apklausų prognozes ir tik penkiais procentiniais punktais nusileido L. I. Lula da Silvai. Už dabartinį šalies vadovą balsavo 43 proc. rinkėjų, o už jo varžovą – 48 procentai.
Remiantis ketvirtadienį paskelbtais instituto „Datafolha“, kuris šeštadienio vakarą paskelbs galutinę apklausą, duomenimis, L. I. Lula da Silva dabar turi 53 proc. rinkėjų palaikymą, o J. Bolsonaro – 47 procentų.
Abu kandidatai iš visų jėgų stengiasi įtikinti 5 proc. rinkėjų, kurie planuoja sugadinti balsavimo biuletenius, ir dar 2 proc. neapsisprendusiųjų.
Antrasis rinkimų turas skendi „nežinomybėje“, sakoma penktadienį paskelbtame Brazilijos sostinėje įsikūrusios konsultacijų bendrovės „Hold“ pareiškime.
Nepaisant L. I. Lula da Silvos „nedidelės persvaros, galimi rinkėjų pozicijos pokyčiai gali būti palankūs“ J. Bolsonaro, teigiama pranešime.
„Susilaikiusiųjų skaičius taip pat turės įtakos galutiniam rezultatui“, – nurodoma jame.
Šeštadienį J. Bolsonaro kreipsis į savo šalininkus motociklininkų mitinge Belo Orizontėje, antros pagal gyventojų skaičių valstijos Minas Žeraiso sostinėje.
Abu kandidatai šiai valstijai skyrė itin daug dėmesio. Nuo 1989 metų nė vienas prezidentas nėra laimėjęs rinkimų be pergalės Minas Žeraise.
L. I. Lula da Silva paskutinį mitingą surengs San Paule, Brazilijos ekonominėje sostinėje, kur būdamas 14 metų pradėjo dirbti metalo apdirbėju, o vėliau tapo profsąjungininku.
Priešrinkiminė kova kėlė įtampą 215 mln. gyventojų turinčioje šalyje, kuri susiduria su tokiomis opiomis problemomis kaip badas ir ekonomikos atsigavimas po COVID-19 pandemijos, kurios metu Brazilijoje mirė daugiau kaip 685 000 žmonių.
Dvi vizijos
67 metų J. Bolsonaro siekia būti perrinktas po pirmosios kadencijos, per kurią jis buvo kaltinamas netinkamu elgesiu kovojant su pandemija.
Jo kadencija pasižymėjo įnirtingais išpuoliais prieš tariamus varžovus, pradedant teismų sistema ir baigiant moterimis bei užsienio lyderiais.
J. Bolsonaro dažnai vadinamas „atogrąžų Trumpu“, turint omenyje buvusį JAV lyderį Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą), kuris penktadienį paragino Braziliją balsuoti už „vieną puikiausių prezidentų bet kurioje pasaulio šalyje“.
Savo kampanijos reklamose J. Bolsonaro atsiprašė už kartais „šiek tiek agresyvų“ toną ir gyrėsi sumažėjusiu nusikalstamumu, sumažėjusiu nedarbu ir pažabota infliacija.
Jo konservatyvių pažiūrų gerbėjams patinka, kad jis akcentuoja „Dievą, šalį, šeimą ir laisvę“.
2003–2010 metais Brazilijos prezidentu buvęs L. I. Lula da Silva siekia įspūdingo sugrįžimo, sakydamas rinkėjams, kad jie renkasi tarp „demokratijos ir barbarizmo, tarp taikos ir karo“.
Baigdamas kadenciją, per kurią savo socialinės gerovės programomis padėjo milijonams žmonių išbristi iš skurdo, jis buvo populiariausias šalies prezidentas.
Tačiau vėliau jis įsivėlė į didžiulį korupcijos skandalą ir buvo įkalintas 18 mėnesių, kol praėjusiais metais jo nuosprendžiai buvo panaikinti. Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad pagrindinis teisėjas buvo šališkas, tačiau L. I. Lula da Silva taip ir nebuvo visiškai išteisintas.
Abu kandidatai turi karštai juos palaikančių gerbėjų, tačiau daugelis iš 156 mln. Brazilijos rinkėjų tiesiog balsuos už tą kandidatą, kuris jiems mažiausiai nepatinka, arba sugadins savo biuletenius.
„Tai nėra susiję su politine darbotvarke, su kuria paprastai susitapatinu. Man svarbiau atsikratyti vieno kandidato, o ne išrinkti kitą“, – naujienų agentūrai AFP sakė 35 metų menininkė iš Rio de Žaneiro Karla Koehler (Karla Kioler).
Redaktorė Rūta Androšiūnaitė
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.