JAV mokslininkai Benas S. Bernanke (Benas Bernankė), Douglasas W. Diamondas (Daglasas V. Daimondas) ir Philipas H. Dybvigas (Filipas H. Dybvigas) pirmadienį pelnė 2022-ųjų vadinamąją Nobelio ekonomikos premiją už bankų ir finansų krizių tyrimus.
Šių metų laureatai „labai pagerino mūsų supratimą apie bankų vaidmenį ekonomikoje, ypač finansų krizių metu, ir apie tai, kaip reguliuoti finansų rinkas“, sakoma pranešime.
Jų į šiuolaikinę bankininkystę orientuota analizė atsako į kelis esminius klausimus: kodėl turime bankus, kaip sumažinti jų pažeidžiamumą krizių akivaizdoje ir kaip bankų žlugimas pagilina finansines krizes.
Šio tyrimo pagrindai buvo padėti praėjusio amžiaus 9-o dešimtmečio pradžioje, o autorių įžvalgos turėjo didelę praktinę reikšmę reguliuojant finansų rinkas ir mėginant išsikapstyti iš finansinių krizių.
Kad ekonomika nepanirtų į stagnaciją, santaupas reikia paversti investicijomis. Tačiau abiem pusėms reikalingas užtikrintumas: taupantieji reikalauja galimybės gauti prieigą prie savo lėšų jų prireikus, o paskolos gavėjai nori turėti garantiją, kad nebus priversti grąžinti paskolos anksčiau laiko.
Savo teorijoje D. W. Diamondas ir P. H. Dybvigas paaiškina, kokiu būdu bankai siūlo optimalų šios problemos sprendimą – veikdami kaip tarpininkai, jie priima indėlius iš palūkanas norinčių uždirbti asmenų, kartu leisdami indėlininkams disponuoti savo įmokomis to panorėjus, o patys iš jiems patikėtų sumų išduoda ilgalaikes paskolas skolininkams.
Tačiau tokia dinamika nėra be trūkumų – atliktas tyrimas nušvietė bankų pažeidžiamumą. Pasklidus gandams apie artėjantį bankų žlugimą kyla rizika, jog daugelis indėlių savininkų sieks susigrąžinti savo lėšas, ir gandas gali tapti išsipildančia pranašyste. Visgi ir čia yra išeitis – vyriausybei teikiant indėlių draudimą ir veikiant kaip paskutinės išeities skolintoja (bankams), pavojaus galima išvengti.
Atskleista dar viena svarbi bankų funkcija – atlikdami tarpininkų vaidmenį jie gali tinkamai įvertinti skolininkų kreditingumą ir užtikrinti, kad paskolos būtų naudojamos pelningoms investicijoms.
Buvęs JAV Federalinės rezervų sistemos vadovas B. S. Bernanke analizavo 4-o dešimtmečio Didžiąją depresiją – didžiausią ekonominę krizę šiuolaikinėje istorijoje. Pademonstruota, jog masinis indėlių atsiėmimas labai pagilino ir prailgino šią krizę. Žlugus bankams, dingo vertinga informacija apie skolininkus, taigi visuomenės galimybės nukreipti santaupas į produktyvias investicijas labai sumažėjo.
„Laureatų įžvalgos pagerino mūsų gebėjimą išvengti rimtų krizių ir brangiai atsieinančių ekonomikos gaivinimo planų“, – apibendrino Tore Ellingsen (Torė Elingesenas), Ekonomikos mokslų premijos komiteto pirmininkas.
Laureatai gaus diplomą, auksinį medalį ir pasidalins 10 mln. Švedijos kronų (913 tūkst. eurų) piniginę premiją. Premija bus įteikta gruodžio 10 dieną Stokholme.
Pernai vadinamąją Nobelio ekonomikos premiją už įžvalgas apie darbo rinką ir „natūralius eksperimentus“ pelnė JAV gyvenantys ekonomistai Davidas Cardas (Deividas Kardas), Joshua D. Angristas (Džošua D. Angristas) ir Guido W. Imbensas (Gvidas V. Imbensas).
Ekonomikos premijos laureato paskelbimas vainikavo savaitę trukusias Nobelio premijų paskyrimo ceremonijas ir formaliai vadinamas „Švedijos centrinio banko ekonomikos mokslų premija Alfredui Nobeliui atminti“.
Šis apdovanojimas teikiamas nuo 1969 metų ir dabar daugelio yra laikomas viena iš Nobelio premijų.
Nors tai yra prestižiškiausias apdovanojimas, kurio gali tikėtis ekonomistas, jis neįgavo tokio paties statuso, kokį turi A. Nobelio testamente išvardyti apdovanojimai – už nuopelnus medicinos, fizikos, chemijos, literatūros ir taikos srityse.
Naujausiu paskyrimu uždaromas šių metų Nobelio premijų dalybų sezonas, kuris prasidėjo praėjusį pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko švedui Svante Paabo (Svantei Pebui) „už atradimus, susijusius su išnykusių homininų genomais ir žmogaus evoliucija“.
Antradienį paaiškėjo Nobelio fizikos premijos laureatai – jais tapo Alainas Aspect (Alenas Aspė), Johnas F. Clauseris (Džonas F. Klauzeris) ir Antonas Zeilingeris (Antonas Ceilingeris), pagerbti „už eksperimentus su susietais fotonais, nustatant Bello nelygybės pažeidimą ir kuriant kvantinės informacijos mokslą“.
Premijos už pasiekimus chemijos srityje laureatai paaiškėjo trečiadienį. Ji paskirta amerikietei Carolyn R. Bertozzi (Kerolin R. Bertosi), danui Mortenui Meldalui ir amerikiečiui K. Barry Sharplessui (K. Beriui Šarplesui) už „click“ chemijos ir bioortogonalios chemijos vystymą“.
Ketvirtadienį Nobelio literatūros premija buvo paskirta prancūzų rašytojai Annie Ernaux (Ani Erno) „už drąsą ir klinikišką aštrumą, su kuriuo ji atskleidžia asmeninės atminties šaknis, susvetimėjimą ir kolektyvinius suvaržymus“.
Penktadienį taikos premija atiteko baltarusių žmogaus teisių gynėjui Alesiui Bialiackiui, Rusijos žmogaus teisių organizacijai „Memorial“ ir Ukrainos žmogaus teisių organizacijai „Pilietinių laisvių centras“, kurie „atstovauja savo šalių pilietinei visuomenei“ ir „daugelį metų propagavo teisę kritikuoti valdžią ir ginti pagrindines piliečių teises“.
Redaktorė Rūta Androšiūnaitė
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
