Britų rašytojas Salmanas Rushdie (Salmanas Rašdis), dėl savo kūrybos sulaukęs Irano grasinimų jį nužudyti ir priverstas slapstytis, po užpuolimo per renginį Niujorko valstijos vakarinėje dalyje yra prijungtas prie dirbtinio plaučių vėdinimo aparato ir gali netekti vienos akies.
Rašytojas penktadienį apie 11 val. buvo subadytas per literatūrinį renginį Šotakvos apygardoje. Iškart po užpuolimo jis buvo nuskraidintas į ligoninę, kur jam atlikta skubi operacija. Jo agento pareiškime, kurį gavo laikraštis „The New York Times“, sakoma, kad „naujienos nėra geros“.
„Salmanas tikriausiai neteks vienos akies, perpjauti jo rankos nervai, subadytos... kepenys“, – sakė agentas Andrew Wylie (Endrius Vailis). Pasak jo, S. Rushdie kol kas negali kalbėti.
Niujorko valstijos policija paskelbė, kad S. Rushdie užpuolimu įtariamas 24 metų Hadi Mataras (Hadis Mataras) iš Feirfildo Naujajame Džersyje. Užpuolimo motyvas neaiškus.
Policija pranešė, kad S. Rushdie subadytas į kaklą ir pilvą. Žmonės puolė į sceną padėti užpultam rašytojui ir pargriovė užpuoliką, o tada jį areštavo renginyje buvęs policininkas.
Tarp žiūrovų buvęs gydytojas teikė medicininę pagalbą, kol atvyko greitosios pagalbos medikai. S. Rushdie scenoje klausinėjęs 73 metų Ralphas Henry Reese'as (Ralfas Henris Risas) buvo sužeistas į veidą, bet iš ligoninės jau yra išrašytas, sakoma policijos pranešime.
Išpuolis įvykdytas Šotakvos institute, rengiančiame meno ir literatūros programas ant ežero kranto įsikūrusioje bendruomenėje maždaug už 110 km į pietus nuo Bafalo.
Renginyje dalyvavęs Amerikos universiteto politologijos profesorius Carlas LeVanas (Karlas LiVanas) AFP sakė matęs, kaip užpuolikas įbėgo į sceną ir pradėjo įnirtingai badyti S. Rushdie.
„Minoje pasigirdo siaubo ir panikos aikčiojimai“, – sakė jis.
Liudininkas Johnas Steinas (Džonas Steinas) transliuotojui ABC sakė, kad užpuolikas „pradėjo badyti dešinę galvos ir kaklo pusę“.
„Paplūdo kraujas“, – sakė jis.
Dešimtmetis slapstymosi
Rašytojas, kuriam dabar 75-eri, sulaukė žinomumo, kai 1981 metais išėjo jo antrasis romanas „Vidurnakčio vaikai“ (Midnight's Children), pelnęs tarptautinį pripažinimą ir apdovanotas Britanijos prestižine Bookerio (Bukerio) premija už nepriklausomybės laikų Indijos pavaizdavimą.
Tačiau Indijoje nepraktikuojančių musulmonų šeimoje gimęs S. Rushdie buvo priverstas slapstytis, kai 1989-aisiais tuometis Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ruhollah Khomeini (Ruhola Chomeinis) paskelbė fatvą, kurioje paragino musulmonus nužudyti šį rašytoją, teigdamas, kad jo 1988 metų romanas „Šėtoniškos eilės“ (The Satanic Verses) įžeidžia islamą. Už S. Rushdie, kuris yra ateistas, nužudymą buvo pasiūlyta premija, kuri galioja iki šiol.
Kai kurie musulmonai mano, kad šioje knygoje demonstruojama nepagarba pranašui Muhammadui (Muhamadui).
Jungtinės Karalystės vyriausybė suteikė S. Rushdie policijos apsaugą, kai keli jo kūrinių vertėjai ir leidėjai buvo nužudyti arba mėginta juos nužudyti.
Rašytojas beveik dešimtmetį slapstėsi – nuolat keisdavo gyvenamąją vietą ir negalėdavo pasakyti savo vaikams, kur yra apsistojęs.
S. Rushdie lengviau atsikvėpti galėjo tik 10-o dešimtmečio pabaigoje, kai Iranas 1998 metais paskelbė, jog jo nužudymo nepalaikytų.
Rašytojas dabar gyvena Niujorko valstijoje ir yra iškilus žodžio laisvės gynėjas. Be kita ko, jis tvirtai palaikė Prancūzijos satyrinį leidinį „Charlie Hebdo“, kai 2015 metais islamistai Paryžiuje nužudė 12 jo darbuotojų.
Šio savaitraščio skelbtos pranašo Muhammado (Muhamado) karikatūros provokavo musulmonų įtūžį visame pasaulyje.
Literatūros renginiai, kuriuose dalyvaudavo S. Rushdie, neretai sulaukdavo grasinimų ir boikotų. 2007 metais sprendimas suteikti jam riterio titulą išprovokavo protestus Irane ir Pakistane. Pastarojoje šalyje vienas ministras pareiškė, kad užgauta garbė pateisina mirtininkų sprogdintojų išpuolius.
„Mūsų kova“
Pasaulio lyderiai reiškė pasipiktinimą dėl rašytojo užpuolimo. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sakė, kad S. Rushdie „įkūnija laisvę“ ir kad „jo kova yra mūsų kova“.
JK lyderis Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) sakė, kad buvo „priblokštas“, ir gyrė rašytoją už „naudojimąsi teise, kurios niekada nesiliausime gynę“.
Rašytojų organizacijos „PEN America“ vadovė Suzanne Nossel (Siuzan Nosel) sakė, kad grupė išgyvena „šoką ir siaubą“.
„Kelios valandos prieš ataką, penktadienio rytą, Salmanas parašė man elektroninį laišką prašydamas padėti įdarbinti ukrainiečių rašytojus, kuriems reikia saugaus prieglobsčio, – sakoma jos pareiškime. – Linkime... Salmanui greitai visiškai pasveikti. Tikimės ir visa širdimi tikime, kad jo svarbus balsas negali būti ir nebus nutildytas.“
„Charlie Hebdo“ šeštadienį sakė, kad „niekas negali pateisinti“ S. Rushdie užpuolimo ir fatvos.
Leidinys ironiškai klausė, ar užpuoliką paskatino pasaulinis atšilimas, perkamosios galios mažėjimas, ar dėl karščio bangos paskelbtas draudimas laistyti vazoninius augalus.
Žurnalo vykdomasis redaktorius, pasirašinėjantis Risso (Riso) slapyvardžiu ir išgyvenęs 2015 metų ataką, sakė, kad S. Rushdie užpuolikas tikriausiai yra praktikuojantis musulmonas, ir smerkė „vidutiniškus dvasinius lyderiukus – intelektualinius nulius ir kultūrinius neišmanėlius“.
Irano ultrakonservatyvus laikraštis „Kayhan“ šeštadienį gyrė S. Rushdie užpuoliką. Išskyrus reformų šalininkų leidinį „Etemad“, visa Irano žiniasklaida laikėsi panašios pozicijos ir vadino S. Rushdie „atsimetėliu“.
Redaktorė Miglė Giri
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
