Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) antradienį atsisakė savo nepritarimo Švedijos ir Suomijos stojimui į NATO po derybų su abiejų Šiaurės šalių lyderiais prieš prasidedant Madride rengiamam Aljanso viršūnių susitikimui.
R. T. Erdoganas atkakliai atsisakinėjo pritarti šių šalių stojimui į bloką, Stokholmui ir Helsinkiui pateikus paraiškas po Rusijos invazijos į Ukrainą, nors NATO sąjungininkės ragino Ankarą uždegti žalią šviesą.
Turkija galėtų faktiškai vetuoti Suomijos ir Švedijos stojimą, nes naujų narių priėmimui privalo pritarti esamos bloko valstybės.
Tačiau vėlai antradienį R. T. Erdogano biuras pranešė sutikęs pritarti Helsinkio ir Stokholmo siekiams, pareiškęs, kad Ankara „gavo, ko norėjo“.
„Turkija pasiekė reikšmingų laimėjimų kovoje su teroristinėmis organizacijomis“, – prezidentūra pranešė prieš prasidedant NATO viršūnių susitikimui Madride.
Ankara jau seniai kaltina Suomiją, o ypač Švediją, teikiant prieglobstį kurdų kovotojams iš uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK).
PKK, kurią Ankara laiko teroristine organizacija, nuo 1984 metų tęsia sukilimą prieš Turkijos valstybę, jau pareikalavusį dešimčių tūkstančių gyvybių.
Abi Šiaurės šalys taip pat sutiko nutraukti ginklų pardavimo Turkijai embargą, įvestą Ankarai 2019 metais pasiuntus savo pajėgas į Siriją.
Turkija antradienį pasirašė memorandumą su Suomija ir Švedija, kuriame reiškiamas palaikymas kvietimui Šiaurės šalims tapti NATO narėmis, nurodė suomių prezidentūra.
NATO sąjungininkės, įskaitant Jungtinę Karalystę, sveikino šį susitarimą.
„Atsižvelgiama į Turkijos susirūpinimą“
Ši žinia buvo paskelbta po tarpininkaujant NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui Madride įvykusių R. T. Erdogano ir Švedijos bei Suomijos lyderių derybų.
„Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad pasiekėme susitarimą, atveriantį kelią Suomijai ir Švedijai stoti į NATO. Turkija, Suomija ir Švedija pasirašė memorandumą, kuriame atsižvelgiama į Turkijos susirūpinimą, įskaitant ginklų eksportą ir kovą su terorizmu“, – pareiškė J. Stoltenbergas.
Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson (Magdalena Anderson) antradienį gyrė „labai gerą susitarimą“ su Turkija, bet teigė, kad Stokholmas per daug nuolaidų R. T. Erdoganui nepadarė.
„Žengti tolesnį žingsnį visiškos NATO narystės link, be abejo, Švedijai ir Suomijai yra svarbu. Tačiau tai taip pat labai svarbus žingsnis NATO, nes mūsų šalys bus saugumo teikėjos NATO viduje“, – duodama interviu naujienų agentūrai AFP sakė M. Andersson.
Britanijos premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) irgi sveikino susitarimą.
„Švedijos ir Suomijos narystė padarys mūsų puikų aljansą stipresnį ir saugesnį“, – per „Twitter“ parašė jis.
Švedija ir Suomija į NATO aukščiausio lygio susitikimą vyko būdamos atviros galimybei, kad Turkija savo nepritarimo jų narystei atsisakys jau susitikimui pasibaigus ketvirtadienį.
Redaktorius Raimondas Čiuplys
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
