Amerikos aerokosminių technologijų milžinės „Boeing“ erdvėlaivis „Starliner“ ketvirtadienį pradėjo kritiškai svarbų bandomąjį skrydį į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) po kelerius metus trukusių nesėkmių.
Be įgulos startavusio „Starliner“ skrydžio pradžioje buvo užfiksuota techninių sutrikimų – dėl neaiškių priežasčių netinkamai veikė du varikliai, skirti manevruoti orbitoje. Vis dėlto JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) pareigūnai sakė, kad misija tęsiama.
Erdvėlaivio 2-asis bandomasis orbitinis skrydis („Orbital Test Flight 2“, OFT-2) prasidėjo 18 val. 54 min. JAV rytų pakrantės (penktadienį 1 val. 54 min. Lietuvos) laiku iš Kennedy (Kenedžio) kosminio centro Floridoje. „Starliner“ į orbitą iškėlė konsorciumo „United Launch Alliance“ (ULA) raketa „Atlas V“.
Šios misijos sėkmė itin svarbi pastangoms pataisyti „Boeing“ reputaciją, pašlijusią po pirmojo bandomojo skrydžio 2019 metais, kai erdvėlaivis negalėjo susijungti su TKS dėl programinės įrangos sutrikimų. Dėl vieno iš tų rinktų „Starliner“ išeikvojo per daug degalų kelionės tikslui pasiekti, o kitas buvo sukėlęs pavojų, kad aparatas sudegs grįždamas į Žemės atmosferą.
Antrasis bandymas buvo suplanuotas pernai rugpjūtį, bet „Starliner“ buvo nuimtas nuo starto aikštelės, siekiant sutaisyti stringančius vožtuvus, kurie tinkamai neatsidarydavo. Galiausiai kapsulė buvo išsiųsta remontuoti atgal į įmonę.
Per spaudos konferenciją po naujausio starto NASA aukšto rango pareigūnas Steve'as Sitchas (Stivas Sičas) sakė: „Bendrai erdvėlaiviui sekasi išties gerai.“ Visgi jis pripažino, kad buvo užfiksuoti du sutrikimai, kurių priežastį inžinieriai dabar aiškinasi.
Du iš 12 orbitinio manevravimo ir padėties valdymo variklių (OMAC), esantys „Starliner“ užpakalinėje dalyje, iš pradžių įsijungė, bet vėliau turėjo išsijungti, todėl jiems kompensuoti teko įjungti trečią variklį.
Antrasis riktas – kad erdvėlaivio aušinimui skirtas įrenginys, vadinamas sublimatoriumi, įsijungė lėčiau negu planuota.
NASA tikisi, kad „Starliner“ gaus sertifikatą kaip antroji JAV sistema, leidžianti skraidinti astronautus į kosminę stotį. Pirmąja tapo milijardieriaus Elono Musko (Ilono Masko) bendrovės „SpaceX“ sukurti erdvėlaiviai „Crew Dragon“, naudojame nuo 2020 metais atliktos sėkmingos bandomosios misijos.
Atkurti reputaciją
2014 metais su bendrovėmis buvo sudarytos fiksuotos vertės sutartys naujos kartos erdvėlaiviams sukurti. „Boeing“ buvo išskirta 4,2 mlrd. dolerių, o „SpaceX“ – 2,6 mlrd. dolerių. Šis planas buvo parengtas siekiant panaikinti JAV priklausomybę nuo pilotuojamų skrydžių į TKS Rusijos erdvėlaiviais „Sojuz“, Amerikai užbaigus daugkartinio naudojimo erdvėlaivių „Space Shuttle“ programą.
Jau šimtmetį gyvuojanti „Boeing“ daugelio laikyta patikima partnere, o tuo metu veiklą dar gana neseniai pradėjusi vystyti „SpaceX“ kėlė daugiau abejonių.
Tačiau iš tikrųjų „SpaceX“ šiose lenktynėse išsiveržė į priekį ir neseniai nuskraidino į orbitinę stotį jau ketvirtą įgulą. Tuo metu „Boeing“ projekto trikdžiai bendrovei kainavo šimtus milijonų dolerių.
„Starliner“ turėtų susijungti su TKS praėjus maždaug parai po starto. Kapsulė nugabens į stotį daugiau kaip 226 kg krovinių, tokių kaip maistas, drabužiai ir miegmaišiai šiuo metu orbitoje dirbančiai įgulai.
Vienintelis erdvėlaivio „keleivis“ – manekenas, pramintas „Rosie the Rocketeer“ (Raketų bandytoja Rouzi), kuriame įtaisyti jutikliai renka skrydžio duomenis, siekiant išsiaiškinti, ką patirtų astronautai žmonės. Manekeno pavadinimas susijęs su Antrojo pasaulinio karo laikų JAV reklamos kampanijos heroje Kniedytoja Rouzi („Rosie the Rivetter“).
„Truputį pavydime „Rosie“, – sakė NASA astronautas Mike'as Fincke'as (Maikas Finkas), tikriausiai dalyvausiantis pirmoje įguloje per „Starliner“ pirmąjį pilotuojamą skrydį, kuris būtų surengtas, jeigu OFT-2 misija pasiseks.
Kapsulė kosmose išbus 5–10 dienų, paskui atsiskirs nuo TKS ir grįš į Žemę. Išskleidusi didžiulius parašiutus ji nusileis dykumoje JAV vakaruose.
NASA laikosi požiūrio, kad itin svarbu užsitikrinti atsarginę galimybę skraidinti astronautus į žemąją orbitą aplink Žemę, jeigu „SpaceX“ programa susidurtų su kokiomis nors problemomis.
„Tai mums išties kritiškai svarbus žingsnis, kad turėtume du reguliariai skraidinamus pilotuojamus aparatus, galinčius nugabenti mūsų įgulas į TKS ir iš jos“, – šią savaitę žurnalistams sakė TKS programos vadovo pavaduotoja Dana Weigel (Dana Veigel).
Reklama: Norintys aplankyti JAV ir pamatyti raketų skrydžius, turės pateikti paraišką esta vizai gauti.
BNS nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
