Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, jog Rusija pradėjo plataus masto puolimą rytiniame šalies regione Donbase, ukrainiečių pajėgoms sužlugdžius Maskvos užmojus užimti sostinę Kyjivą.
„Dabar galime patvirtinti, kad Rusijos kariai pradėjo mūšį dėl Donbaso, kuriam ilgai ruošėsi. Šiam puolimui yra priskirta didžiulė Rusijos kariuomenės dalis“, – „Telegram“ nurodė V. Zelenskis.
„Nesvarbu, kiek Rusijos karių čia bus atgabenta, mes kausimės. Mes ginsimės“, – pridūrė jis.
Susirėmimai Rytų Ukrainoje suintensyvėjo Rusijai atitraukus pajėgas nuo sostinės Kyjivo apylinkių ir sutelkus jas Donbase, kurio dalį nuo 2014 metų kontroliuoja Maskvos remiami separatistai
Ukraina jau kurį laiką prognozavo plataus masto Rusijos puolimą Donbase ir iš anksto ragino šio regiono gyventojus pasitraukti į vakarus.
„Prasidėjo antroji karo fazė“, – sakė V. Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas.
Donbaso kontrolė užtikrintų Maskvai sausumos koridorių, jungiantį su Rusijos aneksuotu Krymo pusiasaliu.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš pat invaziją į Ukrainą vasario pabaigoje pasirašė įsakus dėl dviejų Ukrainos rytuose įsitvirtinusių Maskvos remiamų separatistų „liaudies respublikų“ nepriklausomybės pripažinimo.
Regiono pietuose Rusija toliau veržė apsiausties žiedą aplink Ukrainos pajėgų tebekontroliuojamus Mariupolio uostamiesčio rajonus.
Nors padėtis šiame mieste atrodo vis labiau beviltiška, vienas aukšto rango JAV Gynybos departamento pareigūnas sakė, kad dėl Mariupolio tebekovojama.
Anot Pentagono pareigūno, Rusija savo pajėgas Rytų Ukrainoje papildė 11 bataliono taktinių grupių, papildytų artilerijos pajėgumais, sraigtasparniais ir logistikos palaikymu. Šaltinis sakė, kad šiuo metu Ukrainoje veikia iš viso 76 bataliono taktinės grupės.
Pirmadienį prie Ukrainos sienų taip pat buvo atgabentos pirmosios siuntos pagal naująjį JAV karinės pagalbos paketą, turintį padėti Kyjivui atremti Rusijos invaziją.
Balandžio 13-ąją Vašingtonas paskelbė skirsiantis Ukrainai 800 mln. JAV dolerių vertės karinių priemonių, įskaitant sraigtasparnius, haubicas ir šarvuotuosius transporterius.
Antradienį Jungtinės Valstijos planuoja surengti pasitarimą vaizdo ryšiu su sąjungininkas dėl karo Ukrainoje, Maskvai sutelkus dėmesį į puolimą Donbase, nuo 2014 metų iš dalies kontroliuojamame prorusiškų separatistų.
Smūgiai visoje Ukrainoje
Maskvos pajėgos pirmadienį atakavo taikinius visoje Ukrainoje. Vakariniame Lvivo mieste per smūgius žuvo mažiausiai septyni žmonės.
Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Lvivas buvo menkai paveiktas Rusijos vykdomų bombardavimų. Miestas ir jo apylinkės tapo prieglobsčiu daugybei žmonių, pasitraukusių iš intensyvių karo veiksmų zonų kitose šalies vietose.
Tačiau „šiandien aiškiai supratome, kad Ukrainoje jokių saugių vietų nebėra. Čia labai pavojinga“, – po smūgių Lvive naujienų agentūrai AFP sakė banko darbuotoja, vardu Natalia.
Rusijos gynybos ministerija pirmadienį nurodė smogusi 16 „karinių taikinių“ įvairiose Ukrainos vietose.
Tarp atakuotų objektų buvo vienas sandėlis netoli Lvivo. Maskva teigė, kad jame buvo laikomi ginklai, neseniai atgabenti į Ukrainą iš JAV ir Europos.
Prieš pat V. Zelenskio pareiškimą Luhansko regiono administracijos vadovas Serhijus Haidajus taip pat paskelbė apie Rusijos puolimą.
„Tai – pragaras. Puolimas, tas, apie kurį kalbėjome savaites, prasidėjo. Nuolatiniai susirėmimai vyksta Rubižnėje ir Popasnoje, kituose taikiuose miestuose“, – feisbuke rašė pareigūnas.
Anot vietos pareigūnų, nuo Rusijos apšaudymų Rytų Ukrainoje pirmadienį žuvo aštuoni civiliai.
S. Haidajus nurodė, kad keturi žmonės žuvo bandydami pabėgti iš Kreminos miesto Luhansko srityje; jį Maskvos pajėgos užėmė pirmadienį.
„Rusijos kariuomenė jau ten įžengė su dideliu kiekiu karinės technikos... Mūsų gynėjai atsitraukė į naujas pozicija“, – per socialinius tinklus pranešė S. Haidajus.
Tačiau Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius sakė, kad Rusijos pajėgos Kreminos dar neužėmė.
Ukrainos pareigūnai pirmadienį, antrą dieną iš eilės, sustabdė evakuaciją iš Rusijos puolimo kelyje atsidūrusių miestų ir miestelių, kaltindami rusų pajėgas blokuojant ir apšaudant atsitraukimo maršrutus.
Vicepremjerė Iryna Vereščuk ragino Maskvą atverti humanitarinius koridorius iš Mariupolio į kitą Azovo pakrantės uostamiestį – Berdianską.
„Jūsų atsisakymas atverti šiuos humanitarinius koridorius ateityje taps pagrindu teisiškai persekioti visus, susijusius su karo nusikaltimais“, – per platformą „Telegram“ rašė pareigūnė.
Mariupolio miesto taryba pirmadienį nurodė, kad daugiau kaip tūkstantis civilių yra įstrigę metalurgijos įmonėje „Azovstal“, kur yra įsitvirtinusios Ukrainos pajėgos, įsitraukusios į žūtbūtinę kovą su atakuojančiomis Rusijos pajėgomis.
Šie žmonės „daugiausiai yra moterys su vaikais ir senyvi“ asmenys, sakoma tarybos „Telegram“ žinutėje.
„Įnirtingos atakos“
V. Putinas teigė nurodęs surengti „karinę operaciją“ Ukrainoje, kad apsaugotų ten gyvenančius rusakalbius nuo „nenonacių“ režimo vykdomo „genocido“.
Prieš pat invaziją jis pripažino prorusiškų separatistų savavališkai įsteigtų darinių – vadinamųjų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų – nepriklausomybę.
Pirmadienį V. Putinas pagerbė 64-ąją motorizuotąją šaulių brigadą, kaltinamą civilių žudynėmis Bučoje, suteikdamas jai garbės vardą už „didvyriškumą ir narsą, ištvermę ir drąsą“.
Ukraina kaltina šią brigadą įvykdžius karo nusikaltimų, kai ji buvo užėmusi netoli Kyjivo esančią Bučą. Atsitraukus rusų pajėgoms ten buvo rasta dešimtys brutaliai nužudytų civilių lavonų, kai kurie – surištomis rankomis
Europos Sąjunga po smūgių Lvivui pasmerkė Rusijos pajėgų vykdomą „beatodairišką“ civilių bombardavimą.
Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) atkreipė dėmesį į „ypač įnirtingas atakas“ Ukrainos rytuose bei pietuose ir puolimą prieš antrąjį pagal dydį šalies miestą Charkivą, kur, pasak pareigūnų, per Rusijos artilerijos smūgius žuvo trys žmonės.
„Atakos Lvive ir kituose vakariniuose Ukrainos miestuose rodo, kad Kremliaus vykdomas neišprovokuotas puolimas neaplenkė nė vienos šalies dalies“, – pridūrė J. Borrellis.
V. Zelenskis, siekiantis paspartinti šalies priėmimą į 27 valstybių Bendriją, pirmadienį sakė, jog Ukraina viliasi, kad jai artimiausiomis savaitėmis bus suteiktas kandidatės statusas.
Susitikęs su ES pasiuntiniu, V. Zelenskis perdavė jam parengtus išsamius atsakymus į Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) kovo mėnesį Kyjivui pateikto stojimo į ES klausimyno klausimus.
BNS nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
