Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba ketvirtadienį surengė pirmąsias tokio aukšto lygio derybas nuo Maskvos invazijos į kaimyninę provakarietišką šalį pradžios, bet jokio proveržio nebuvo pasiekta, pranešė abiejų konflikto šalių ir turkų pareigūnai.
Ministrų susitikimas įvyko Turkijos pietiniame Antalijos kurorte rengiamo diplomatinio forumo kuluaruose, jame taip pat dalyvavo turkų užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu).
Turkija jau kelias savaites siekė veikti kaip tarpininkė sprendžiant Rusijos ir Ukrainos nesutarimus, bet analitikai prognozavo, kad proveržio per susitikimą Antalijoje vargu ar reikia tikėtis.
Paskelbtose nuotraukose matyti Rusijos, Turkijos ir Ukrainos delegacijų nariai, sėdintys prie stalo. Kiekvienas iš ministrų sėdėjo tik su dviem kitais pareigūnais.
D. Kuleba atskrido į Antaliją derėtis, kad „Rusija nutrauktų kovos veiksmus ir užbaigtų karą prieš Ukrainą“, trečiadienį vakare per „Twitter“ parašė ukrainiečių Užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka.
Per Kyjivo ir Maskvos dialogą iki šiol buvo susitarta dėl kelių vietinio lygio paliaubų ir humanitarinių koridorių gyventojams evakuoti, bet Rusija buvo kaltinama šiuos susitarimus pažeidusi.
Per „Facebook“ anksčiau paskelbtame vaizdo įraše D. Kuleba patvirtino vyksiantis į Turkiją derybų, nors pripažino, kad jo lūkesčiai „riboti“, Rusijai tęsiant negailestingo bombardavimo kampaniją ir didelių miestų apsiaustį.
Jis sakė, kad derybų sėkmė priklausys „nuo [Kremliaus] instrukcijų ir nurodymų, kurių laikysis Lavrovas“.
„Nesieju su jomis didelių lūkesčių, bet pasistengsiu kiek įmanoma geriau jas išnaudoti“, – pridūrė D. Kuleba ir pabrėžė, kad šiam susitikimui gerai pasiruošė.
„Ukraina nepasiduos“
Abu ministrai po derybų po derybų paskelbė atskirus pareiškimus žiniasklaidai.
Prieš derybas jie nepaspaudė vienas kitam rankos.
D. Kuleba per spaudos konferenciją pakartojo, kad jo šalis „nepasiduos“.
„Noriu pakartoti, kad Ukraina nepasidavė, nepasiduoda ir nepasiduos“, – pabrėžė jis.
Per šias derybas taip pat nebuvo pasiekta jokios pažangos tariantis dėl galimybės paskelbti paliaubas, sakė Dmytro Kuleba.
„Taip pat kalbėjomės apie paliaubas, bet jokios pažangos šiuo klausimu nepasiekta“, – nurodė jis.
Pasak Ukrainos diplomatijos vadovo, derybos buvo „sunkios“. D. Kuleba kaltino S. Lavrovą, kad šis toliau rėmėsi Maskvos „tradiciniais naratyvais“.
„Neturi alternatyvų“
Tuo metu S. Lavrovas per atskirą spaudos konferenciją sakė, kad Rusija pasisako už bet kokius kontaktus, galinčius padėti išspręsti krizę.
„Iš principo pasisakome už bet kokius kontaktus dėl problemų, kurios yra dabartinės Ukrainos krizės pagrindas, ir dėl klausimų, susijusių su keliais iš jos išeiti“, – teigė jis.
Anot S. Lavrovo, tokie kontaktai turi teikti „pridėtinę vertę“.
„Tikimės, kad jie nebus pasitelkiami... siekiant pakeisti arba nuvertinti realiai pagrindinę derybų giją, plėtojamą Baltarusijos teritorijoje dviejų [šalių] delegacijų lygiu, – kalbėjo jis. – Šiandienos pokalbis patvirtino, kad ši gija neturi alternatyvų.“
Vasario 24 dieną Rusijos autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė pajėgas į kaimyninę šalį, pareiškęs, kad šios invazijos tikslas yra provakarietiškos Ukrainos „denacifikacija“ ir „demilitarizacija“. Tačiau Kyjivo pajėgoms gana sėkmingai priešinantis didžiulio masto puolimui Maskva šiuos tikslus liovėsi minėti.
S. Lavrovas Antalijoje perspėjo, kad šalys, siunčiančios Ukrainai ginkluotę ir „samdinius“, turės „atsakyti už savo veiksmus.
„Matome, kaip pavojingai dabar veikia mūsų kolegos Vakaruose, įskaitant Europos Sąjungą, pažeisdami visus vadinamuosius principus ir vertybes, skatindami letalinės ginkluotės tiekimą Ukrainai“, – sakė jis.
„Pumpuojantys į Ukrainą ginklus, be abejo, privalo suprasti, kad jiems tenka atsakomybė už savo veiksmus – lygiai kaip siunčiantiems samdinius į Ukrainą“, – pridūrė rusų diplomatijos vadovas.
Diplomatinės iniciatyvos
Derybos vyko tvyrant didžiuliam tarptautiniam pasipiktinimui dėl rusų aviacijos trečiadienio smūgio apsiausto Mariupolio uostamiesčio vaikų ligoninei ir gimdymo namams, per kurį, pasak Kyjivo, žuvo mažiausiai trys žmonės, tarp jų viena mergaitė.
Šios derybos yra viena iš virtinės įgyvendinamų diplomatinių iniciatyvų.
Izraelis bando tarpininkauti ieškant krizės sprendinio vesdamas tiesiogines derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) taip pat dažnai skambina Kremliaus šeimininkui.
„Šiandien esama labai menkos vilties ir turime jos nusitverti... nebūdami naivūs“, – sakė prancūzų Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as (Klemanas Bonas) radijui „France Inter“.
„Tikslas tas pats – kad susirėmimai liautųsi, tačiau turime smarkiai spausti Rusiją“, – pridūrė jis.
Turkija yra tradicinė Ukrainos sąjungininkė ir tiekia šiai šaliai dronus „Bayraktar“, kuriuos Kyjivas naudoja kovose su įsiveržusia Rusija. Be to, juos gamina įmonė, kurios technologijų direktorius yra paties R. T. Erdogano žentas.
Tačiau Ankara siekia išlaikyti gerus santykius ir su Rusija, nuo kurios Turkija labai priklauso dėl dujų importo ir pajamų iš turizmo.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) trečiadienį sakė, kad Ankara galėtų atlikti tarpininkės vaidmenį sprendžiant konfliktą.
„Dirbame, kad neleistume šiais krizei virsti tragedija, – sakė jis. – Tikiuosi, kad ministrų susitikimas atvers kelią nuolatinėms paliauboms.“
Turkijos prezidentūra pranešė, kad ketvirtadienį 15 val. 30 min. Grinvičo (17 val. 30 min. Lietuvos) laiku numatytas R. T. Erdogano pokalbis telefonu su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu).
Redaktorius Raimondas Čiuplys
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
