Rusijos pajėgos anksti pirmadienį bombardavo Ukrainos miestus iš oro, sausumos ir jūros, daugėjant požymių, kad jos ruošiasi šturmuoti sostinę Kijevą.
Dėl nepaliaujamų apšaudymų daugiau kaip 1,5 mln. žmonių pasitraukė iš Ukrainos, daugybė kitų persikėlė į kitas šalies vietas arba įstrigo miestuose, virtusiuose griuvėsiais dėl Rusijos bombardavimų.
Tarptautinės sankcijos Maskvai nubausti iki šiol nesulėtino invazijos, o Vašingtonas pareiškė dabar diskutuojantis su Europa dėl galimybės uždrausti Rusijos naftos importą.
Po šių komentarų „Brent“ rūšies neperdirbtos naftos kaina pasiekė aukščiausią lygį per beveik 14 metų, o vertybinių popierių kainos Tokijo ir Honkongo biržose patraukė žemyne.
Praeitą naktį šiaurės rytinis Charkivo miestas buvo intensyviai bombarduojamas iš oro. Šio miesto apšaudymas beveik nepaliaujamai tęsiasi jau kelias pastarąsias dienas.
Ukrainos pareigūnai sakė, kad buvo atakuojami miestai visoje šalyje.
„Priešas tęsia puolamąją operaciją prieš Ukrainą, susitelkęs apsupti Kyjivą, Charkivą, Černihivą, Sumus ir Mykolajivą“, – sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo pranešime.
Rusijos pajėgos „pradėjo telkti išteklius Kijevo šturmui“, nurodė kariškiai.
Anot ukrainiečių kariškių, šalies pietuose Rusija iš jūros apšaudė Tuzlų miestelį Odesos srityje, taikydamasi į „gyvybiškai svarbius infrastruktūros objektus“, bet žmonės per šią ataką nenukentėjo.
Charkive buvo smogta universiteto pastatui ir daugiabučiui, kuriame išdužo visi langai, o fasadas pajuodo nuo dūmų.
Tarp medienos lūžgalių ir sulamdytų metalo nuolaužų priešais šį pastatą, šalia lengvojo automobilio, gulėjo keleto žuvusių žmonių kūnai.
„Sąmoningos žudynės“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis piktinosi didėjančiais sugriovimais ir aukų skaičiumi. Vaizdo pranešime jis kaltino Rusijos pajėgas „sąmoningomis žudynėmis“.
„Neatleisime, niekada neatleisime – nubausime kiekvieną, vykdžiusį žiaurumus per šį karą mūsų žemėje, – kalbėjo jis. – Jiems nebus ramios vietos šioje žemėje, nebent kape.“
Prezidentas taip pat smerkė Vakarų šalių vyriausybių „tylą“ dėl šios invazijos, besitęsiančios 12-ą dieną.
Šimtai civilių žuvo, tūkstančiai buvo sužeisti, o prieglobsčio ieškančių žmonių, daugiausiai moterų ir vaikų, nesiliaujantys srautai plūsta į kaimynines šalis – Lenkiją, Rumuniją ir Moldovą.
Šalį paliko jau daugiau kaip 1,5 mln. žmonių, o Jungtinės Tautos pabrėžė, kad tai yra sparčiausiai auganti pabėgėlių krizė Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Tačiau kai kurie įstrigo apsiaustuose miestuose, įskaitant pietinį Mariupolio uostamiesty, kur sekmadienį žlugo antras bandymas suteikti civiliams galimybę išvykti.
Abi kariaujančios pusės kaltino viena kitą pažeidus paliaubų susitarimą, o Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas perspėjo dėl gresiančių „gniuždančių žmonių kančių vaizdų“ strategiškai svarbiame mieste.
Pasak organizatorių, pastangos išvesti iš miesto apie 200 tūkst. žmonių bus neįmanomos neturint „nuodugnaus ir veikiančio“ abiejų šalių susitarimo.
Viena šeima, sugebėjusi ištrūkti iš Mariupolio, pasakojo apie baisias sąlygas, atvykusi į Dnipro miestą vidurio Ukrainoje.
„Septynias dienas išbuvome rūsyje be šildymo, elektros ar interneto, pristigome maisto ir vandens, – pasakojo vienas iš pabėgėlių, prašęs neviešinti jo vardo. – Pakeliui visur matėme kūnus – rusų ir ukrainiečių... Matėme, kaip žmonės buvo palaidoti savo rūsiuose.“
Redaktorius Raimondas Čiuplys
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
