NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Aljansas neskelbs neskraidymo zonos virš Ukrainos, Kyjivui reiškiant atitinkamus raginimus, siekiant nutraukti Kremliaus pajėgų vykdomą bombardavimą.
„Vienintelis būdas įvesti neskraidymo zoną – siųsti NATO naikintuvus į Ukrainos oro erdvę ir tada įvesti neskraidymo zoną numušant Rusijos lėktuvus“, – sakė J. Stoltenbergas po skubaus susitikimo su Aljanso užsienio reikalų ministrais.
„Jei taip pasielgtume, galiausiai Europoje kiltų visapusiškas karas, kuris apimtų daug daugiau šalių ir sukeltų daug daugiau žmonių kančių. Štai kodėl mes priimame šį skausmingą sprendimą“, – pridūrė jis.
Tokia JAV vadovaujamo bloko pozicija priimta nepaisant Ukrainos lyderių raginimų padėti sustabdyti beatodairišką šalies miestų bombardavimą.
J. Stoltenbergas perspėjo, kad „ateinančios dienos gali būti dar blogesnės, su daugiau mirčių, daugiau kančių ir daugiau naikinimo, nes Rusijos ginkluotosios pajėgos atsigabena sunkesnę ginkluotę ir tęsia išpuolius visoje šalyje“.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba į Aljansą kreipėsi vaizdo ryšiu iš Kijevo.
Vėliau jis parašė tviteryje: „Mano žinutė: veikite dabar, kol dar nevėlu. Neleiskite (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui paversti Ukrainos Sirija. Esame pasirengę kovoti. Mes ir toliau kovosime. Tačiau mums reikia, kad partneriai padėtų mums konkrečiais, ryžtingais ir greitais veiksmais, dabar.“
NATO narės skubiai išsiuntė tūkstančius karių į Rytų Europą, kad sustiprintų arčiausiai Rusijos esantį Aljanso flangą, ir siunčia ginklų, kad padėtų Ukrainai apsiginti.
„Ir toliau darysime viską, ko reikia, kad apsaugotume ir apgintume kiekvieną NATO teritorijos centimetrą. NATO yra gynybinis aljansas. Pagrindinė mūsų užduotis – užtikrinti 30 mūsų valstybių saugumą“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Mes nesame šio konflikto dalis ir esame atsakingi už tai, kad jis neprasidėtų ir neišplistų už Ukrainos ribų“, – pridūrė jis.
Kyjivas pareiškė, kad jei NATO nenori uždaryti Ukrainos oro erdvės, sąjungininkai galėtų tiekti karo lėktuvus ir oro gynybos sistemas, kad padėtų sustabdyti Rusijos oro atakas.
Europos šalys iki šiol teigė, kad lėktuvų nepristatys, o didžioji dalis tiekiamų ginklų yra lengvoji ginkluotė ir prieštankinės bei priešlėktuvinės raketos.
Redaktorė Rūta Androšiūnaitė
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
