Eidamas 93-iuosius metus sekmadienį mirė Graikijos politikos veteranas, eksprezidentas Karolas Papulijas (Karolos Papoulias), vadovavęs šaliai per šio amžiaus 2-ojo dešimtmečio ekonominės krizės piką, pranešė prezidentūra.
„Su liūdesiu atsisveikiname su Karolu Papulijumi“, – sakoma prezidentės Katerinos Sakelaropulu (Katerina Sakellaropoulou) pareiškime.
Prezidentė padėkojo velioniui už tai, kad jis „uoliai gynė socialinę sanglaudą ir nacionalinę vienybę“.
K. Papulijas prezidentu buvo išrinktas 2005-aisiais ir dirbo šiame poste iš viso dešimt metų. Jis buvo perrinktas 2010-aisiais, per krizę, sukėlusią didžiausią per kelis dešimtmečius Graikijos politinę ir ekonominę suirutę.
Jo populiarumas smuko jam pritarus griežto taupymo priemonėms, kurių mainais į finansinę pagalbą pareikalavo tarptautiniai skolintojai. Šios priemonės buvo išprovokavusios smurtinius protestus.
2012 metų spalį demonstrantai blokavo nacionalinį paradą Salonikuose ir skandavo K. Papulijui „Išdavikas“.
Prieš išeidamas iš parado K. Papulijas reporteriams pasakė: „Mes kovojome už Graikiją. Būdamas 15-os buvau pasipriešinimo kovotojas, kovojau su nacizmu ir vokiečiais.“
Tąsyk solidarizuodamasis su „žmonių auka“ jis atsisakė savo atlyginimo.
K. Papulijas gimė Janinoje Graikijos šiaurės vakaruose 1929 metais. Jaunystėje jis tapo šalies šuolių su kartimi čempionu, buvo nacionalinės tinklinio komandos narys.
Vėliau jis studijavo teisę Atėnuose, Italijoje ir Vokietijoje, 1963-aisiais tapo teisininku.
Graikiją 1967–1974 metais valdant karinei diktatūrai, K. Papulijas išvyko į Vokietiją ir padėjo įsteigti socialistų partiją PASOK, po diktatūros tapusią viena iš dominuojančių Graikijos politinių jėgų.
K. Papulijas nuo 1977 iki 2000 metų buvo parlamento narys, be to, du kartus dirbo užsienio reikalų ministru socialistų vyriausybėse.
REUTERS-Scanpix nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
