Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) trečiadienį įpareigojo Lenkiją mokėti po 1 mln. eurų per dieną kaip baudą už nurodymo sustabdyti reformą, Briuselio nuomone, varžančią šalies teismų nepriklausomumą, nevykdymą.
Europos Komisija praeitą mėnesį paprašė Bendrijos aukščiausios teismo institucijos skirti kasdienes baudas Lenkijai, kol ši pradės vykdyti liepą paskelbtą nurodymą laikinai įšaldyti naujai įvestą teisėjų drausminimo sistemą.
„Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu Lenkija įpareigota kasdien mokėti 1 mln. eurų baudą už atsisakymą laikinai įšaldyti nacionalinius įstatymus, susijusius su Aukščiausiojo Teismo drausminimo kolegijos jurisdikcija“, – rašoma pranešime, paskelbtame ESTT „Twitter“ paskyroje.
ESTT nurodė, kad ši bauda „būtina siekiant išvengti rimtos ir nepataisomos žalos Europos Sąjungos teisinei tvarkai ir jos pamatinėms vertybėms, ypač teisės viršenybei“.
Ši sprendimas gali dar labiau paaštrinti priešpriešą tarp Briuselio ir Varšuvos, kai kuriems reiškiant abejones dėl Lenkijos narystės Bendrijoje ateities.
„Baudų ir šantažo mūsų šaliai kelias nėra teisingas“, – per „Twitter“ pakomentavo Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Mulleris (Piotras Miuleris).
„Tai nėra modelis, pagal kurį turėtų veikti Europos Sąjunga – suverenių valstybių sąjunga“, – pridūrė jis.
Lenkijos Konstitucinis Tribunolas, vertinantis norminių teisės aktų atitikimą šalies Konstitucijai, anksčiau spalį nusprendė, kad dalis ES sutarties straipsnių ir kai kurie teisminiai nutarimai nesuderinami su šalies Pagrindiniu įstatymu.
Anot teisėjų, Lenkijos narystė ES nesuteikia Bendrijos institucijoms viršenybės teisės srityje ir nereiškia, kad Lenkija atsisakė savo suvereniteto ES naudai.
Šis sprendimas kertasi su ES teisės viršenybės principu, kurio laikytis griežtai reikalauja Briuselis. Šis principas reiškia, kad ES valstybių narių teisės aktai virtinėje sričių negali būti taikomi, jei kertasi su bloko teisės normomis.
„Žaidžia su ugnimi“
Ginčo epicentre yra Aukščiausiojo Teismo drausminimo kolegija – institucija, kuriai valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) suteikė įgaliojimus drausminti teisėjus. Daugelis lenkų teisėjų laiko šią kolegiją įrankiu spausti teisėjus priimti valdžiai palankius sprendimus.
Liepą ESTT nurodė Lenkijai laikinai sustabdyti drausminimo kolegijos darbą, tačiau ši institucija tebedirba.
Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) praėjusią savaitę Europos Parlamente sakė, kad kolegija bus panaikinta, tačiau jokio termino nenurodė.
Stebėtojai atkreipia dėmesį, kad kol kas nepateiktas joks teisės akto projektas dėl drausminimo kolegijos panaikinimo.
ESTT nurodė, kad baudų mokėjimo mechanizmas bus aktyvuotas, kai Lenkija bus „informuota“ apie šį nurodymą. Jis galios, kol šalis įvykdys ankstesnį reikalavimą dėl drausminimo kolegijos arba kol bus priimta galutinė nutartis.
Vienas šaltinis sakė naujienų agentūrai AFP, kad Europos Komisija mokėti baudas gali paprašyti jau trečiadienį.
Per praeitą savaitę Briuselyje vykusį ES viršūnių susitikimą M. Morawieckis teigė, kad Lenkija „pasiruošusi dialogui“, bet neketina „veikti patirdama šantažo spaudimą“.
Vėliau jis dar pareiškė, kad ES laiko „įrėmusi ginklą mums į galvą“, grasindama sankcijomis, jeigu Varšuva reikalavimų nevykdys.
Keli ES lyderiai per viršūnių susitikimą tvirtino, kad Briuselis neturėtų skirti Lenkijai 36 mlrd. eurų iš Bendrijos ekonomikos atsigavimo po koronaviruso pandemijos fondo, tačiau šis klausimas dar nėra išspręstas.
Europos Komisija sakė svarstanti kitokias galimybes, įskaitant galimybę įšaldyti Lenkijos balso teisę priimant ES sprendimus arba aktyvuoti naują mechanizmą, kuris leistų įšaldyti Varšuvai planuojamas skirti lėšas.
ES šalys ne pirmus metus reiškia susirūpinimą dėl Lenkijos nuokrypio nuo demokratinių principų teismų nepriklausomumo ir žiniasklaidos laisvės srityse.
Lenkijos konservatyvios valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslawas Kačynskis), taip pat einantis premjero pavaduotojo pareigas ir daugelio laikomas įtakingiausiu šalies politiniu veikėju, „privalo rinktis: arba grįžimas prie teisinės valstybės, arba „Polexitas“, savo tviterio žinutėje parašė buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras europarlamentaras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis).
„Negalite žertis į kišenes visų pinigų, bet išsižadėti vertybių“, – per Briugės kolegijos atidarymo ceremoniją sakė Belgijos ministras pirmininkas Alexander'as De Croo (Aleksandras De Kro).
Belgų premjeras taip pat pareiškė, kad M. Morawieckis, kuris neseniai pareiškė, jog ES spaudimas Varšuvai gali privesti prie „Trečiojo pasaulinio karo“, „žaidžia su ugnimi, grasindamas karu kolegoms europiečiams dėl vidaus politikos priežasčių“.
Redaktorius Raimondas Čiuplys
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
