Rusija antradienį pranešė atidėjusi pirmąją per kelis dešimtmečius misiją, per kurią šalyje sukurtas aparatas turėjo nusileisti ant Mėnulio paviršius, ir nurodė, kad bandant zondą „Luna 25“ susidurta su techniniais riktais.
Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ praeitą savaitė pranešė, kad aparatą nešančios raketos startas, turėjęs įvykti spalio 1-ąją Tolimuosiuose Rytuose esančiame Rytų kosmodrome, atidedamas iki ateinančių metų gegužės.
Per „Luna 25“ misija į Mėnulio pietų ašigalio sritį tikimasi ištirti ten esančias vandens ledo sankaupas. Tai turėjo būti pirmoji per pastaruosius 45 metus Rusijos organizuota Mėnulio paviršiaus tyrimų misija ir pirmoji – nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo.
Antradienį valstybinio konstruktorių biuro „NPO Lavočkin“ vyriausiasis inžinierius Aleksandras Širšakovas paaiškino, kad prireikė „daugiau laiko“ sistemų bandymams užbaigti.
„Per bandymus susidūrėme su tam tikromis problemomis“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė jis.
„Noriu iškart pabrėžti, kad variklių veikimo, taip pat visų pagrindinių komponentų – variklių, degalų sistemų – bandymus atlikome teigiamai“, – aiškino A. Širšakovas.
„Faktiškai mums nepakanka laiko – reikia papildomo laiko baigti tobulinti kosminį aparatą, kadangi ši misiją – unikali“, – kalbėjo inžinierius.
„Saugi nusileidimo sistema yra gyvybiškai svarbi, ir mes dirbame prie „Luna 25“ švelnaus nusileidimo sistemos“, – pridūrė A. Širšakovas.
Pastaraisiais metais Mėnulio tyrimams vėl skiriama vis daugiau dėmesio. 2020 metų gruodį Kinija tapo pirmąja šalimi, parsigabenusia mūsų planetos gamtinio palydovo grunto mėginių nuo 1976 metais surengtos Sovietų Sąjungos misijos „Luna 24“.
JAV kosmoso agentūra NASA taip pat pažadėjo 2024 metais vėl nuskraidinti į Mėnulį žmonių, įskaitant pirmąją astronautę, įgyvendindama programą „Artemis“.
Šių metų kovą Rusija ir Kinija paskelbė planus įkurti Mėnulyje bendrą stotį.
Iš Sovietų Sąjungos paveldėta Rusijos kosmoso programa pastaraisiais metais susidūrė su daugeliu kliuvinių, tokių kaip korupcijos skandalai ir biudžeto karpymai.
2020 metais Rusija prarado pilotuojamų skrydžių į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) monopoliją, kai astronautų į orbitinę laboratoriją nuskraidino JAV milijardieriui Elonui Muskui (Ilonui Maskui) priklausanti bendrovė „Space X“.
Tačiau „Roskosmos“ paskelbė planus vystyti keletą naujų projektų, įskaitant Veneros tyrimų misiją ir daugkartinio naudojimo raketos sukūrimą.
Be to, Rusija užsiminė planuojanti pasitraukti iš TKS programos ir 2025 metais iškelti į orbitą savo stotį.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
