Baltarusijoje tūkstančiai protestuotojų šeštadienį dalyvavo naujose demonstracijose Minske, ragindami atsistatydinti autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, valdantį šalį jau 26 metus ir praeitą savaitgalį per ginčijamus rinkimus perrinktą dar vienai kadencijai.
Didžiuliai protestai Baltarusijoje vyksta jau septintą dieną iš eilės nuo rugpjūčio 9-ąją įvykusių rinkimų, per kuriuos, anot pareigūnų, dabartinis lyderis surinko daugiau kaip 80 proc. balsų. Opozicijos šalininkai įsitikinę, kad rinkimų rezultatai buvo suklastoti.
Nors teisėsauga prieš protestuotojus naudojo brutalią jėgą ir per kelias dienas sulaikė daugiau kaip 6,7 tūkst. demonstrantų, padriki protestai peraugo į didžiausią ir tvariausią judėjimą prieš Minsko režimą nuo A. Lukašenkos atėjimo į valdžią 1994 metais.
65 metų A Lukašenka savo ruožtu atmetė bet kokius pasiūlymus, kad šią politinę krizę galėtų mėginti padėti išspręsti užsienio tarpininkai.
Šeštadienį jis aptarė padėtį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Kiek žinoma, šis jų pokalbis telefonu yra pirmasis abiejų lyderių tiesioginis kontaktas po rinkimų Baltarusijoje.
Kremliaus pareiškime sakoma, kad V. Putinas ir A. Lukašenka išreiškė viltį, jog įtampa bus greitai išsklaidyta.
„Abi pusės išreiškė įsitikinimą, kad visos iškilusios problemos bus greitai sureguliuotos, – sakoma Kremliaus pranešime. – Svarbiausia, kad šiomis problemomis nepasinaudotų destruktyvios jėgos, siekiančios pakenkti abiem šalims naudingam bendradarbiavimui sąjunginės valstybės pagrindu.“
Rusija ir Baltarusija 1997 metais sudarė sutartį dėl glaudesnės sąjungos, nors abi valstybės nebuvo sujungtos. Minsko ir Maskvos ryšius pastaruoju temdė abiejų šalių ginčai ir A. Lukašenkos įtarimai, kad V. Putinas nori prisijungti Baltarusiją prie Rusijos.
Vėliau šeštadienį per susitikimą su Gynybos ministerijos pareigūnas A. Lukašenka pareiškė: „Paklausykit – turime normalią šalį, sukurtą pagal konstituciją. Mums nereikalingos jokios užsienio vyriausybės, jokie tarpininkai“, aiškiai turėdamas omenyje Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos lyderių pasiūlymą padėti spręsti krizę.
„Jokia vyriausybė nei užsienyje, nei bet kur kitur, mums nereikalinga – ir šalies ji niekada nevaldys. Nejaugi istorijos nesimokė?“ – A. Lukašenkos žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra BelTA.
Jis pridūrė susitikimo dalyviams: „Padėtį mes suvaldysime.“
„Ne blogiau už mane žinote, kas vyksta šalyje. Pamažu pradeda siūbuoti arba toliau siūbuoja padėtį, mūsų visuomenę. Prasibrovė iki darbo kolektyvų... Tiesiog noriu dar kartą pasakyti, kad iš to nieko neišeis. Šalies mes neatiduosime“, – kalbėjo A. Lukašenka.
A. Lukašenkos pagrindinė rinkimų varžovė Sviatlana Cichanouskaja kitą dieną po rinkimų pabėgo į Lietuvą, žinodama, kad keli ankstesni prezidento oponentai buvo daugeliui metų įkaltinti, remiantis kaltinimais, kuriuos jų šalininkai laiko išgalvotais.
Protestai tęsiasi
Šeštadienį Minske vyko 34 metų protestuotojo Aliaksandro Taraikouskio laidotuvės, surengtos po šio vyro žūties per demonstraciją pirmadienį ginčijamomis aplinkybėmis.
Baltarusijos milicija skelbė, kad A. Taraikouskis žuvo jo rankoje detonavus sprogstamajam įtaisui, kurį jis esą mėgino sviesti į policijos pareigūnus. Tačiau jo partnerė Jelena Herman naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė penktadienį mačiusi vyro kūną lavoninėje ir pastebėjusi, kad jo rankos nebuvo sužalotos, o krūtinėje žiojėjo žaizda, galbūt padaryta kulkos.
Šeštadienį vietoje, kur žuvo A. Taraikouskis, susirinko apie 5 000 demonstrantų, improvizuotame memoriale dėjusių gėles. Pravažiuojančių automobilių vairuotojai signalizavo, demonstruodami solidarumą.
„Siaubinga gyventi šalyje, kurioje gali žūti per taikų protestą. Išvyksiu, jeigu valdžia nepasikeis“, – sakė 30-metis demonstrantas Artiomas Kušneris.
Protestai dėl politinės padėties Baltarusijoje taip pat vyko Čekijoje, priešais Baltarusijos ambasadą Maskvoje ir keliuose kituose Rusijos miestuose.
Vakarų šalys griežtai kritikavo brutalų protestų malšinimą Baltarusijoje. Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai penktadienį pareiškė atmetantys Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatus ir pradedantys rengti šios šalies pareigūnų, kuriems už represijas prieš protestuotojus gali būti paskelbtos sankcijos, sąrašą.
JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) šeštadienį sakė, kad džiaugiasi, jog dalis Baltarusijoje sulaikytų protestuotojų buvo paleisti, bet pridūrė, kad to nepakanka. Diplomatijos vadovas taip pat pabrėžė, kad Baltarusijos prezidento rinkimai neatitiko demokratijos standartų.
„Sakėme, kad patys rinkimai nebuvo laisvi. Pastarąsias dienas praleidau konsultuodamasis su mūsų partneriais europiečiais“, – M. Pompeo sakė per spaudos konferenciją Varšuvoje su Lenkijos užsienio reikalų ministru.
„Mūsų bendras uždavinys – paremti Baltarusijos žmones. Šie žmonės reikalauja tokių pačių dalykų, kokių nori kiekvienas žmogus, – pabrėžė JAV diplomatijos vadovas. – Raginame [Baltarusijos] vadovybę išplėsti ratą ir įtraukti pilietinę visuomenę.“
Redaktorius Raimondas Čiuplys
BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
