Saudo Arabijoje musulmonai maldininkai trečiadienį pradeda kasmetines hadžo apeigas, tačiau jų dalyvių skaičius dramatiškai ribojamas, organizatoriams siekiant išvengti koronaviruso protrūkio per penkias dienas truksiančią piligrimystę.
Hadžas, vienas iš penkių islamo stulpų, kurį turi siekti bent kartą gyvenime atlikti kiekvienas įgalus ir išgalintis musulmonas, paprastai būna vienas didžiausių pasaulyje religinių sambūrių.
Tačiau šiemet apeigose galės dalyvauti tik iki 10 tūkst. žmonių, jau gyvenančių karalystėje, nors praeitais metais per hadžą į Saudo Arabiją buvo atvykę apie 2,5 mln. maldininkų iš viso pasaulio.
„Per šią piligrimystę nėra jokių su saugumu susijusių rūpesčių, bet [žmonių skaičiaus ribojimas] skirtas apsaugoti maldininkus nuo pandemijos pavojaus“, – sakė Saudo Arabijos viešojo saugumo direktorius Khalidas bin Qararas Al-Harbi (Chalidas bin Kararas Harbis).
Maldininkai privalės dėvėti kaukes ir laikytis socialinio atstumo taisyklių per virtinę religinių apeigų, įvykstančių per penkias dienas šventajame Mekos mieste ir jo apylinkėse Saudo Arabijos vakaruose.
Atrinktiems hadžo dalyviams, praeitą savaitgalį pradėjusiems rinktis Mekoje, buvo matuojama temperatūra, be to, jie turėjo atlikti karantiną.
Valstybinė žiniasklaida parodė sveikatos apsaugos darbuotojus, dezinfekuojančius maldininkų bagažą. Kai kurie piligrimai pranešė, kad jiems buvo išduotos elektroninės apyrankės, siekiant užsitikrinti galimybę tarnybos nuolat stebėti jų buvimo vietą.
Darbininkai šepečiais ir dezinfekcinėmis priemonėmis valė teritoriją aplink Kaabą – kubo pavidalo statinį Mekos didžiosios mečetės centre, uždengtą auksu išsiuvinėto audeklo gaubtu. Šio statinio kryptimi atsigręžę meldžiasi viso pasaulio musulmonai.
Hadžo pareigūnai šiemet atitvėrė Kaabą ir perspėjo, kad maldininkams nebus leista paliesti statinio, siekiant apriboti viruso pernašos tikimybę.
Taip pat buvo pranešta, kad įkurta daug medicinos punktų, mobiliųjų klinikų ir sutelkta greitosios pagalbos automobilių.
Užsienio žurnalistams nebus leista nušvieti šių metų hadžo, vyriausybei smarkiai ribojant galimybę patekti į Meką.
„Neapsakomas jausmas“
Iš pradžių Saudo Arabijos pareigūnai sakė, kad tik apie 1 000 karalystėje gyvenančių piligrimų bus leista dalyvauti hadže, tačiau vietos žiniasklaida pranešė, jog tikrasis dalyvių skaičius sieks 10 tūkstančių.
Apie 70 proc. piligrimų yra karalystėje gyvenantys užsieniečiai, o likusieji – Saudo Arabijos piliečiai, nurodė valdžios institucijos.
Visi tikintieji prieš atvykdami į Meką turės pasitikrinti dėl koronaviruso, o po kelionės privalės karantinuotis. Tokių priemonių imtasi karalystėje užregistruotų COVID-19 atvejų skaičiui artėjant prie 270 tūkst. – tai yra vienas didžiausių protrūkių Artimuosiuose Rytuose.
Maldininkams dalijami apeigoms skirtų daiktų rinkiniai, įskaitant sterilizuotus akmenėlius, naudojamų per Šėtono užmėtymas akmenimis ritualą, taip pat dezinfekavimo priemonių, kaukių, kilimėlis maldoms ir balti drabužiai be siūlių ihramui (ypatingai skaistumo būklei), rašoma Hadžo ministerijos programos dokumente.
„Nesitikėjau, kad aš, vienas iš milijonų musulmonų, būsiu palaimintas leidimu“, – Saudo Arabijos žiniasklaidos ministerijos paskelbtame vaizdo įraše sako maldininkas iš Jungtinių Arabų Emyratų Abdullah al Kathiri (Abdula Katiris).
„Tai neapsakomas jausmas... juolab, kad tai yra mano pirmoji piligrimystė“, - pridūrė jis.
Hadžo ministerija informavo, kad internetinės atrankos procese varžėsi pilietybės neturintys karalystės gyventojai iš maždaug 160 šalių, bet nepatikslino, kiek iš viso sudalyvavo tokių žmonių.
Kai kurie nusivylę pareiškėjai skundėsi, kad vyriausybės organizuotos loterijos taisyklės nebuvo aiškios ir kad jiems nebuvo pateikta paraiškos atmetimo priežastis.
Ekonomikos nuosmukis
Hadžo ministerijos puslapį socialiniame tinkle „Twitter“ užplūdo atmestų pareiškėjų liūdesio kupinų užklausų.
Tačiau hadžo ministras Mohammadas Bentenas (Mohamadas Bentenas) patikino, kad procesas buvo skaidrus, teigdamas Saudo Arabijos priklausančiai televizijai „al Arabiya“, jog atrankos pagrindą sudarė „sveikatos veiksniai“.
Nepaisant pandemijos, daugelis piligrimų mano, kad apeigose saugiau dalyvauti šįmet, kai nebus į nedideles šventovių teritorijas paprastai susigrūdančių milžiniškų minių, tampančių logistiniu košmaru ir pavojumi tikinčiųjų sveikatai ar net gyvybei.
Be to, net įprastais metais haždo dalyviai rizikuoja susirgti daugeliu ligų.
Vyriausybė šiemet suvaržė piligrimystę, nes ji galėtų tapti dideliu užkrato plitimo židiniu, tačiau analitikai perspėja, kad toks žingsnis dar apsunkins karalystės ekonomikos nuosmukį.
Saudo Arabija jau kenčia nuo staigaus naftos kainų kritimo dėl visuotinės paklausos sumažėjimo, kurį nulėmė daugelyje pasaulio šalyse įvestas karantinas.
Dėl šios priežasties Rijadui teko imtis griežto taupymo priemonių, įskaitant pridėtinės vertės mokesčio patrigubėjimą ir valstybės tarnautojų algų apkarpymą.
Virusas taip pat sudavė skaudų smūgį nuo piligrimystės priklausančioms įmonėms, parūpinančioms šimtus tūkstančių darbo vietų Mekoje – nuo kelionių agentūrų iki gatvės kirpyklų ir suvenyrų parduotuvių.
Hadžas ir apskritus metus galinti vykti umra (mažoji piligrimystė) kasmet leidžia karalystei uždirbti apie 10 mlrd. eurų.
Redaktorius Raimondas Čiuplys
Meka, Saudo Arabija, liepos 29 d. (AFP-BNS).
AFP-Scanpix nuotrauka
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
