Sebastiano Kurzo (Sebastiano Kurco) vadovaujami Austrijos centro dešinieji trečiadienį po beveik tris mėnesius trukusių derybų sutarė formuoti beprecedentę koalicinę vyriausybę su žaliaisiais.
„Mums pavyko apjungti tai, kas geriausia abiejuose pasauliuose... Įmanoma užtikrinti klimato ir sienų apsaugą“, – sakė S. Kurzas, kurio Liaudies partija (OeVP) rugsėjį vykusiuose pirmalaikiuose rinkimuose vėl užsitikrino daugiausiai vietų parlamente.
Pirmalaikius rinkimus teko rengti, kai vos pusantrų metų dirbusią S. Kurzo vyriausybę sužlugdė korupcijos skandalas, įtraukęs OeVP koalicijos partnerę, kraštutinių dešiniųjų Laisvės partiją (FPOe).
Per tuos pusantrų metų, kai stovėjo prie vyriausybės vairo, 33 metų S. Kurzas dėjo pastangas susikurti imigracijos atžvilgiu griežtos pozicijos besilaikančio politiko įvaizdį.
„Austrijos ateitis“
Žaliųjų lyderis Werneris Kogleris (Verneris Kogleris) sakė, kad abiem partijoms pavyko „nutiesti tiltus“, kad būtų suformuota „Austrijos ateities labui“ dirbsianti vyriausybė.
Žaliųjų partija iki šiol nėra buvusi valdžioje. Ši politinė jėga sėkmingai pasirodė rugsėjį vykusiuose rinkimuose, aplinkosaugai pakeitus imigraciją didžiausią susirūpinimą rinkėjams keliančių klausimų sąraše.
W. Kogleris sakė, kad 8,8 mln. gyventojų turinti Austrija, viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kurioje 1990–2017 metų laikotarpiu toliau didėjo išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, sieks tapti viena iš kovos su klimato kaita lyderių Europoje.
Abu lyderiai nurodė, kad bus įgyvendinta mokesčių sistemos reforma, kuria bus siekiama palengvinti mokestinę naštą austrams. Tai buvo vienas iš pagrindinių OeVP pažadų. Tačiau tuo pat metu bus įvesti didesni ekologiniai mokesčiai, atsižvelgianti į žaliųjų rinkimų kampanijos programą.
W. Kogleris sakė, kad naujosios vyriausybės prioritetai taip pat bus skaidrumas, įskaitant informacijos laisvę, bei kova su vaikų, senjorų ir moterų skurdu.
Partijų lyderiai išsamią vyriausybės programą ketina pristatyti ketvirtadienį.
Apžvalgininkai sako, naujajai vyriausybei teks susidurti su rimtais iššūkiais po ankstesnio S. Kurzo darbo su FPOe, kai buvo priimta virtinė antiimigracinų priemonių, smarkiai suskaldžiusių Austrijos visuomenę.
Politologas Thomas Hoferis (Tomas Hoferis) įspėjo, kad nuo S. Kurzo gali nusigręžti rinkėjai, pervilioti nuo FPOe rugsėjį vykusiuose rinkimuose, kuriuose OeVP surinko 37,5 proc. balsų.
Žalieji rugsėjį gavo 13,9 proc. balsų – tai yra kol kas geriausias šios partijos pasirodymas rinkimuose.
Nustato tendenciją?
Th. Hoferis sakė, kad kitose Europos šalyse, tokiose kaip Vokietija, ateityje taip pat gali būti suformuotos centro dešiniųjų ir žaliųjų koalicijos. Žalieji jau dirba Švedijos, Suomijos, Liuksemburgo vyriausybėse.
„S. Kurzas galbūt iš anksto nustato tam tikrą tendenciją, pastebimą ir tarptautinėje arenoje, kurią jam gal pavykti prastumti“, – sakė politologas.
Anot Th. Hoferio, žaliųjų lyderis W. Kogleris, kuris turėtų užimti vicekanclerio postą, yra „pragmatikas“, stabilizavęs partiją.
58 metų politikas partijos vairą perėmė po to, kai žalieji per 2017 metų rinkimus prarado visas vietas parlamente. Viena pagrindinių priežasčių, nulėmusių tokį skaudų pralaimėjimą, buvo partijos vidaus rietenos ir susiskaldymas.
Koalicijos susitarimas dar turės būti patvirtintas partijos delegatų suvažiavime, tačiau beveik neabejojama, kad jam bus uždegta žalia šviesa.
„Jiems tai yra istorinis šansas“, – sakė Th. Hoferis.
Žalieji, kaip jaunesnieji koalicijos partneriai, gaus keturis ministrų portfelius, įskaitant aplinkos ministro, kuruojančio ir infrastruktūros, transporto, energetikos bei technologijų sritis.
OeVP kontroliuos likusias ministerijas. Jai atiteks ir geidžiamas vidaus reikalų ministro postas, kurį anksčiau užėmė ultradešiniųjų stovyklos politikas, taip pat finansų ministro portfelis.
Žaliųjų atstovė Ewa Ernst-Dziedzic (Eva Ernst-Dzedzic) dienraščiui „Standard“ sakė, kad kompromisai yra „demokratijos dalis“, ir koalicijos partnerės, užuot imitavusios santarvę ir vengusios sudėtingų klausimų, imsis spręsti iššūkius.
Populistinė FPOe patyrė skaudžią nesėkmę rinkimuose po korupcijos skandalo, gegužę privertusio atsistatydinti jos lyderį Heinzą-Christianą Strache (Heincą Kristianą Štrachę) ir sužlugdžiusio šalies vyriausybę.
Vadinamasis „Ibisageito“ skandalas kilo žiniasklaidai paskelbus Ibisos saloje slapta kamera nufilmuotą įrašą, kuriame Austrijos vicekancleriu dirbęs H.-Ch. Strache už pagalbą organizuojant rinkimų kampaniją numanomai siūlo viešojo pirkimo sutartis vieno Rusijos oligarcho atstovei.
Redaktorius Raimondas Čiuplys
Viena, sausio 2 d. (AFP-BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
