Per praėjusio mėnesio rinkimus, suteikusius antrą kadenciją konservatyviai partijai „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), išrinktas naujas Lenkijos parlamentas ketverių metų darbą antradienį pradėjo iškilmingu posėdžiu.
Savo kalboje šalies prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) išdėstė krikščioniškose tradicijose glūdinčios tolerantiškos Lenkijos viziją ir paragino parlamentarus nutraukti politinį konfliktą.
Šalies lyderis pabrėžė, kad Lenkija yra tolerantiška vieta, kur ištisus amžius taikiai sugyvendavo daug etninių ir religinių grupių. Jis taip pat teigė, kad katalikiškos ir stiprios šeimos tradicijos buvo itin svarbios išsaugant socialinę struktūrą sunkiais laikais.
A. Dudos teigimu, nors nacionalinė tapatybė yra įsišaknijusi katalikybėje, Lenkija tebėra kitas religijas išpažįstančiųjų – stačiatikių, protestantų, musulmonų ir žydų – namai.
„Mano manymu, kiekvienas, kurio širdyje yra Lenkija, yra lenkas“, – pareiškė prezidentas, veikiausiai priekaištaudamas į parlamentą patekusios naujos kraštutinių dešiniųjų partijos propaguojamai nacionalizmo bangai, atmetančiai visus, kurie nėra katalikai.
A. Duda taip pat ragino Seimo narius atsikratyti daug metų politiniame gyvenime tvyrančios įtampos ir susiskaldymo.
„Kartais sakoma, kad žuvis pūva nuo galvos. Galva yra čia“, – kalbėjo parlamente A. Duda. Jis yra sakęs, kad sieks būti perrinktas per kitų metų pavasarį vyksiančius Lenkijos prezidento rinkimus.
Po A. Dudos kalbos parlamentarai davė priesaikas. Po to Seimo nariai turėtų išrinkti pirmininką ir jo pavaduotojus. Po prezidento kalbos taip pat turi atsistatydinti darbą baigianti premjero Mateuszo Morawieckio (Mateušo Moraveckio) vyriausybė.
Naujojoje vyriausybėje premjero poste turėtų likti M. Morawieckis, be to, joje tikriausiai dirbs nemažai tų pačių ministrų.
Nors PiS gavo daugiausiai balsų – beveik 44 proc. – per spalio 13-osios balsavimą, rinkimų rezultatai sukėlė naujų komplikacijų ambicingus planus dėl šalies perkūrimo tęsiančiai partijai ir jos 70 metų lyderiui Jaroslawui Kacyznskiui (Jaroslavui Kačynskiui).
Pirmą kartą į parlamentą pateko nauja kraštutinių dešiniųjų partija „Konfederacija“, surinkusi beveik 7 proc. balsų ir turinti 11 deputatų.
PiS vykdė strategiją neleisti parlamente atsirasti jokiai labiau nei ji į politinio spektro dešinę nutolusiai partijai. Dėl šios strategijos J. Kaczynskis ir kiti lyderiai bandė įsiteikti ultradešiniojo sparno nacionalistams, net žygiavo su jais 2018 metų Nepriklausomybės dienos eitynėse, bet ši strategija aiškiai nepasiteisino.
Be to, nors PiS nedidele persvara užsitikrino daugumą 460 vietų Seime – žemuosiuose parlamento rūmuose, ji prarado kontrolę Senate, kur opozicija dabar turi 51 iš 100 vietų. Senatas yra ne toks įtakingas kaip Seimas, bet skiria kai kurių svarbių valstybės institucijų vadovus ir gali sulėtinti įstatymų priėmimą.
Pranešama, kad PiS bandė patraukti savo pusėn kai kuriuos opozicijos narius Senate, bet dar nesugebėjo nieko įtikinti pakeisti stovyklą.
Kita permaina yra kairiojo sparno aljanso patekimas į parlamentą po ketverių metų pertraukos. Šios kairiosios partijos surinko beveik 13 proc. balsų ir gavo 49 mandatus.
Iškilmingą Seimo posėdį, kuriame be prezidento dalyvavo ir užsienio šalių ambasadoriai, pradėjo įtakingas parlamentaras, buvęs gynybos ministras Antonis Macierewiczius (Antonis Macerevičius). Jis triskart sumušė puošnia medine lazda į grindis, po to susirinkusieji sugiedojo Lenkijos himną.
Nors šis darbas yra didele dalimi simbolinis garbės vaidmuo, A. Macierewicziaus parinkimas buvo vertinamas prieštaringai. Jo kritikai kaltina jį dėl dešimčių esamų ir buvusių karinės žvalgybos agentų tapatybės atskleidimo 2006 metais. Kai kurie iš šių agentų tuo metu tarnavo tokiose vietose kaip Afganistanas ir buvo priversti grįžti į Varšuvą.
Tikslas buvo apvalyti sistemą nuo žmonių, turinčių ryšių su Kremliumi, tačiau valstybei itin nebūdinga atskleisti savo pačios šnipų tapatybę, todėl A. Macierewicziaus veiksmai buvo griežtai kritikuojami.
A. Macierewiczius taip pat buvo vienas iš pagrindinių veikėjų, propagavusių teoriją, kad 2010 metų lėktuvo katastrofa Rusijoje, per kurią žuvo tuometinis Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis) ir dar 95 žmonės, įskaitant aukštus lenkų pareigūnus, nebuvo nelaimingas atsitikimas, kaip nustatė oficialų tyrimą atlikę tyrėjai.
A. Macierewiczius užsimindavo apie Rusijos įsipainiojimą, nors tai niekuomet nebuvo įrodyta ir daugelio yra laikoma sąmokslo teorija.
A. Duda sakė, kad 71 metų A. Macierewiczių parinko pagerbdamas jo aukštą statusą ir prieš režimą nukreiptą veiklą komunistų valdymo metais.
Redaktorius: Rūta Androšiūnaitė
Varšuva, lapkričio 12 d. (AP-BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
