Britas Peteris J. Ratcliffe'as (Piteris Dž. Ratklifas) ir du amerikiečiai Williamas G. Kaelinas (Viljamas G. Kilinas) bei Greggas L. Semenza (Gregas L. Semenza) pirmadienį buvo pagerbti Nobelio medicinos premija už atradimus, kaip ląstelės jaučia deguonies prieinamumą ir prie jo prisitaiko, paskelbė Nobelio komitetas Stokholme veikiančiame Karolinskos institute.
„Jie padėjo pamatą mūsų supratimui, kaip deguonies koncentracijos veikia ląstelių metabolizmą ir fiziologines funkcijas“, – nurodė Nobelio komitetas ir pridūrė, kad šių mokslininkų atradimai „atvėrė kelią perspektyvioms naujoms strategijoms kovoti su mažakraujyste, vėžiu ir daugeliu kitų ligų“.
Trijulė pasidalys Nobelio premijos pinigus – 9 mln. Švedijos kronų (833 tūkst. eurų).
Nobelio komitetas sakė, kad šie trys mokslininkai identifikavo molekulinius mechanizmus, reguliuojančius genų veiklą reaguojant į įvairias deguonies koncentracijas ir labai svarbius daugeliui ligų.
„Intensyviai tęsiamos pastangos mokslinėse laboratorijose ir farmacijos įmonėse dabar yra sutelktos į vaistų, galinčių veikti įvairias ligų būkles aktyvinant arba blokuojant deguonį jaučiančius mechanizmus, kūrimą“, – sakoma Komiteto pranešime.
Visos gyvūnų ląstelės naudoja deguonį maistui energija paversti.
"Tačiau ląstelėms, audiniams ir patiems gyvūnams prieinamas deguonies kiekis gali labai kisti. Ši premija skirta trims gydytojams ir mokslininkams, suradusiems molekulinį jungiklį, kuris reguliuoja, kaip mūsų ląstelės prisitaiko, kad deguonies kiekis sumažėja", – žurnalistams sakė Randallas Johnsonas (Randalas Džonsonas) iš Nobelio komiteto.
61 metų W. G. Kaelinas dirba JAV Howardo Hugheso (Hovardo Hjuzo) medicinos institute ir dėsto Harvardo universiteto medicinos mokykloje, o 63 metų G. L. Semenza yra Johnso Hopkinso (Džonso Hopkinso) universiteto Medicinos mokyklos Ląstelių inžinerijos instituto kraujagyslių tyrimų programos direktorius.
65 metų P. J. Ratcliffe'as yra Franciso Cricko (Fransiso Kriko) instituto Londone klinikinių tyrimų direktorius ir Taikinių atradimo instituto (TDI) Oksforde direktorius.
Nobelio medicinos premijos laureato paskelbimu pirmadienį prasidėjo neįprastas šių premijų 2019 metų sezonas, kai bus pagerbti iš karto du literatūros laureatai, o prestižinę taikos premiją, kaip spėliojama, galėtų gauti paauglė.
Ekspertai kalba atsargiai, bet lažybininkai nedvejodami mini 16-metę klimato aktyvistę Gretą Thunberg (Gretą Tunberg) tarp pretendentų gauti Nobelio taikos premiją, kuri bus paskirta penktadienį Osle.
2018 metų rugpjūtį viena prie Švedijos parlamento pradėjusi „Mokyklos streiką už klimatą“, 16-metė vėliau mobilizavo milijonus jaunuolių.
Vis dėlto ekspertai nesutaria, ar tarp klimato ir smurtinių konfliktų egzistuoja tiesioginis ryšys.
Tarp galimų laureatų taip pat minimi Etiopijos premjeras Abiy Ahmedas (Abijus Ahmedas), susitaikęs su prieše Eritrėja, ir tokios nevyriausybinės organizacijos kaip „Reporteriai be sienų“ (RSF) ar tarptautinis Komitetas žurnalistams ginti (CPJ).
Premija už ličio baterijas?
Antradienį paaiškės, kam atiteks Nobelio fizikos premija. Švedijos dienraštis "Dagens Nyheter" (DN) rašė, kad ji galėtų būti paskirta už kvantinės fizikos tyrimus tokiems mokslininkams kaip amerikietis Johnas Clauseris (Džonas Kloseris), prancūzas Alainas Aspect'as (Alenas Apekas) ir austras Antonas Zeilingeris (Antonas Ceilingeris).
Olandas Ronaldas Hansonas galėtų būti pagerbtas už savo darbus apie kvantinį susiejimą.
Seniausiu per visą istoriją Nobelio chemijos premijos laureatu galėtų tapti amerikietis Johnas Goodenoughas (Džonas Gudinafas), kuris išrado ličio baterijas. Jam – 97 metai.
Tačiau chemijos premija, kuri bus paskirta trečiadienį, taip pat galėtų atitekti dviem moterims: prancūzei Emmanuelle Charpentier (Emaniuel Šarpentjė) ir amerikietei Jennifer Doudnai (Dženifer Dudnai) – už genų redagavimo technologiją CRISPR-cas9. Šia taisyklingai pertrauktų trumpų susitelkusių palindrominių pasikartojimų technologija – tam tikromis "žirklėmis" galima iškirpti žmogaus embriono mutavusius genus ir pakeisti juos ištaisytais genais.
Į šios technologijos autorius taip pat pretenduoja Kinijoje gimęs amerikietis Feng Zhangas (Feng Džangas).
Seksualinio priekabiavimo skandalas
Ketvirtadienį Nobelio literatūros premiją skirianti Švedijos akademija Stokholme paskelbs savo laureatus.
Akademija labai stengiasi susigrąžinti gerą vardą po pernai kilusio skandalo, iškėlusio į viešumą jos vidaus intrigas, interesų konfliktus, tylos kultūrą ir priekabiavimą.
Ilgą laiką švedų kultūros nešėjais laikyti Švedijos akademijos nariai svaidėsi kandžiomis pastabomis žiniasklaidoje, septyni iš 18 narių atsistatydino. Pirmą kartą per 70 metų 2018-aisiais premijos laureato paskelbimas buvo atidėtas, nes institucijai pritrūko kvorumo svarbiems sprendimams priimti.
Šiemet bus paskelbti 2018 metų ir 2019 metų Nobelio literatūros premijos laureatai, ir kiekvienas iš jų gaus po aukso medalį ir 9 mln. kronų.
TPo skandalo Švedijos akademija šiemet tikriausiai stengsis išvengti kontroversijų, todėl manoma, kad jos pasirinkimai bus konservatyvūs. Taip pat tikimasi, kad tarp laureatų bus mažiausiai viena moteris.
Šiemet tarp galimų pretendentų minimi lenkų rašytoja Olga Tokarczuk (Olga Tokarčuk), Kenijos rašytojas Ngugi Wa Thiong'o (Ngugis Va Tiong'as), albanas Ismailas Kadare (Ismailas Kadarė), amerikietė Joyce Carol Oates (Džois Kerol Outs) ir japonas Haruki Murakami (Harukis Murakamis).
Pirmadienį, spalio 14-ąją, bus paskirta paskutinė ekonomikos premija. Tarp kalimų pretendentų į laureatus minimos trys moterys: amerikietė tarptautinės prekybos specialistė Anne Krueger (En Kriuger), Kuboje gimusi amerikietė Carmen Reinhart (Karmen Reinhart), nagrinėjusi valstybių skolas ir augimą, ir prancūzų ekonomistė, pagalbos plėtrai specialistė Esther Duflo (Ester Diuflo).
Redaktorius: Silvija Čibirienė
Stokholmas, spalio 7 d. (AFP-BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
