Rusijos kariškiai antradienį paragino vieno kaimo, esančio netoli karinių jūrų pajėgų bandymų poligono, gyventojus evakuotis, bet po kelių valandų šį nurodymą atšaukė.
Šie prieštaringi sprendimai padidino netikrumą ir sąmyšį po praeitą savaitę šiaurinėje Archangelsko srityje įvykusio raketos sprogimo, sukėlusio trumpalaikį spinduliuotės padidėjimą, išgąsdinusį vietos gyventojus ir iškėlusį naujų klausimų dėl Rusijos ginkluotės programų.
Kariškiai iš pradžių paragino žmones laikinai evakuotis iš maždaug 500 gyventojų turinčios Nionoksos gyvenvietės dėl konkrečiai neįvardytos veiklos poligone. Tačiau po kelių valandų buvo paskelbta, kad planuoti veiksmai buvo atšaukti, o nurodymas išvykti buvo panaikintas, sakė Severodvinsko rajono administracijos atstovė Ksenja Judina.
Severodvinsko žiniasklaida pranešė, kad Nionoksos gyventojai reguliariai gauna panašių nurodymų laikinai evakuotis, kai poligone rengiami bandymai.
Gynybos ministerija iš pradžių buvo paskelbusi, kad per ketvirtadienį poligone vykdytą raketos variklio bandymą driokstelėjus sprogimui žuvo du žmones ir dar šeši buvo sužeisti. Dviem dienomis vėliau valstybinė branduolinių technologijų įmonė „Rosatom“ paskelbė, kad per sprogimą penki jos inžinieriai žuvo ir dar trys buvo sužeisti. Iki šiol neaišku, ar šis aukų skaičius yra galutinis.
Tuojau po šio incidento Severodvinsko miesto administracija buvo paskelbusi apie trumpalaikį radiacinio fono padidėjimą, bet Gynybos ministerija tvirtino, kad jokių radioaktyvių medžiagų į aplinką nepasklido. Šis neigimas atgaivino prisiminimus apie Sovietų Sąjungos valdžios mėginimus nuslėpti įvairias katastrofas ir dar labiau padidino visuomenės susirūpinimą.
„Sukrečia, kad ten gyvenantys žmonės, jau nekalbant apie mus, nenumano, kas iš tikrųjų nutiko“, – radijui „Echo Moskvy“ sakė Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič, parašiusi knygą, paremtą 1986 metais įvykusios Černobylio atominės elektrinės katastrofos tiesioginių liudininkų pasakojimais.
„Atrodo, kad taip ir neišmokome Černobylio ir Fukušimos pamokų“, – pridūrė ji, taip pat turėdama omenyje 2011 metais įvykusią branduolinės jėgainės avariją Japonijoje.
1986 metų balandžio 26-ąją sprogus ir užsidegus Černobylio elektrinės 4-ajam reaktoriui sovietų lyderiai irgi iš pradžių mėgino nuslėpti nuo visuomenės šios avarijos mastą. Didžiausios pasaulyje branduolinės avarijos visą mastą valdžia pripažino tik po kelių dienų.
Po ketvirtadienį įvykusio raketos sprogimo Severodvinsko miesto administracija buvo pranešusi, kad spinduliuotės lygis maždaug pusvalandžiui buvo padidėjęs iki 2 mikrosivertų per valandą, bet vėliau vėl sumažėjo iki natūralaus fono – 0,1 mikrosiverto per valandą. Gelbėjimo tarnybų pareigūnai buvo paskelbę perspėjimą darbuotojams likti patalpose ir užsidaryti langus.
Išsigandę gyventojai puolė į vaistines pirkti jodo preparatų, padedančių apsisaugoti nuo radioaktyviųjų teršalų poveikio.
K. Judina sakė, kad maždaug už 30 km į rytus nuo Nionoksos esančiame Severodvinske, turinčiame 183 tūkst. gyventojų, spinduliuotės fonas nuo ketvirtadienio buvo normalus.
Nepaprastųjų situacijų tarnybų pareigūnai tai pat pranešė, kad mieste ir jo apylinkėse paimtuose mėginiuose radioaktyviosios taršos pėdsakų nebuvo rasta.
Po ketvirtadienį įvykusio sprogimo Rusijos tarnybos taip pat mėnesiui uždarė laivybą dalyje Dvinos įlankos Baltojoje jūroje. Tikėtina, kad tokiu būdu mėginama neleisti pašaliniams žmonėms stebėti kariškių operacijų, per kurias galbūt mėginama surinkti sprogusios raketos liekanas.
„Kariškių troškimas laikyti informaciją apie ginkluotąsias pajėgas po sandariu dangčiu... atvedė prie to, jog susidarius kritinei padėčiai gyvybiškai svarbi informacija slepiama nuo visuomenės“, – savo komentare rašo nepriklausomas karybos analitikas Aleksandras Golcas.
Nei Gynybos ministerija, nei „Rosatom“ nenurodė, kokio tipo raketa sprogo per bandymą, tik pranešė, jog ji varoma skystu kuru.
Vis dėlto „Rosatom“ pranešime sakoma, kad sprogimas įvyko išbandant „izotopinius energijos šaltinius“, todėl ekspertai daro išvadą, jog buvo išbandoma branduolinį variklį turinti eksperimentinė raketa „9M730 Burevestnik“, pagal NATO klasifikaciją – „SSC-X-9 Skyfall“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apie šias raketas pirmąsyk užsiminė pernai kovą, pristatydamas virtinę naujų modernių ginklų. Vasarį V. Putinas tvirtino, kad šių raketų bandymai vyksta sėkmingai.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pirmadienį parėmė šią teoriją, paskelbęs „Twitter“ žinutę: „Jungtinės Valstijos daug sužinojo iš nepavykusios raketos sprogimo Rusijoje. Mes turime panašių, bet pažangesnių technologijų. Rusijos „Skyfall“ sprogimas privertė žmones nerimauti dėl oro [užterštumo radioaktyviosiomis medžiagomis] aplink tą kompleksą ir daug toliau. Negerai!“
Redaktorius: Raimondas Čiuplys
Maskva, rugpjūčio 14 d. (AP-BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
