Jungtinės Valstijos ir Talibanas taikos derybose išsprendė nesutarimus dėl amerikiečių karių išvedimo iš Afganistano, taip pat dėl sukilėlių garantijų, susijusių su įsipareigojimu nutraukti ryšius su kitomis ekstremistinėmis grupuotėmis, antradienį pranešė talibų atstovas.
Proveržis pasiektas dvi pastarąsias dienas Katare vykusiose JAV ir Talibano derybose. Šioje Persijos įlankos valstybėje Talibanas turi politinį biurą.
Jungtinės Valstijos kol kas nepatvirtino informacijos apie pasiektą proveržį, taip pat nepateikė jokių detalių, dėl ko buvo sutarta. Visgi JAV pasiuntinys pranešė apie „puikią pažangą“ derybose. Apie išspręstus nuomonių skirtumus pranešęs Talibano atstovas kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, nes nėra įgaliotas teikti informaciją apie derybų detales.
Abiejų pusių techninės komandos antradienį tęsia diskusijas Dohoje.
Vašingtono taikos pasiuntinys Zalmay Khalilzadas (Zalmajus Chalilzadas), kuriam pavesta rasti taikų jau beveik 18 metų trunkančio karinio konflikto – ilgiausio karo Amerikos istorijoje – sprendinį, svarbiausiais derybų prioritetais įvardijo visų Afganistano visuomenės grupių dialogą ir ilgalaikį ugnies nutraukimą.
Z. Khalilizadas, jau išvykęs į Naująjį Delį, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad derybose buvo pasiekta didelė pažanga.
Tačiau derybose Katare nebuvo Kabulo vyriausybės atstovų. Talibanas atsisako vesti tiesiogines derybas su vyriausybės atstovais, nes laiko prezidento Ashrafo Ghani (Ašrafo Ganio) administraciją JAV marionete.
Nuo tada, kai Z. Khalilizadas prieš beveik metus buvo paskirtas taikos pasiuntiniu, talibai toliau beveik kasdien rengia kruvinas atakas, nors buvo surengti jau keli taikos derybų raundai.
Šiuo metu talibai kontroliuoja maždaug pusę Afganistano teritorijos, o jų pozicijos yra stipriausios nuo 2001 metų, kai per JAV vadovautą invaziją buvo nuversta tarptautinio teroristų tinklo „al Qaida“ lyderiui Osamai bin Ladenui prieglobstį suteikusi šio judėjimo vyriausybė.
Dabar Talibanas ir JAV, panašu, artėja prie susitarimo, pagal kurį amerikiečių kontingentas bus išvestas iš šalies mainais į garantijas, kad Afganistanas netaps saugiu prieglobsčiu kitoms teroristų grupuotėms.
Z. Khalilzadas sakė, jog viliasi iki rugsėjo 1-osios sudaryti galutinį susitarimą, kuris atvertų kelią JAV ir NATO karių išvedimui. Šiuo metu Afganistane yra kiek daugiau nei 20 tūkst. JAV bei NATO karių. Amerikiečių kontingentą sudaro apie 14 tūkst. karių.
JAV ir NATO oficialiai baigė savo kovinę misiją 2014-aisiais, tačiau Amerikos bei jos sąjungininkų kariai toliau apmoko Afganistano karius ir padeda kurti šalies armiją. Be to, JAV pajėgos talkina šalies kariams vykdant antskrydžius bei reidus prieš Talibaną ir džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ padalinį Afganistane.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) dažnai reiškia nepasitenkinimą, kad amerikiečių kontingentas vis dar yra Afganistane, ir nekantrauja greičiau grąžinti karius namo.
Kabulas, rugpjūčio 6 d. (AP-BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
