Dešimtys tūkstančių jaunuolių visoje Azijoje penktadienį praleido pamokas ir žygiavo gatvėmis pradėdami pasaulinę moksleivių protestų dieną, kuria siekiama paskatinti pasaulio lyderius imtis veiksmų dėl klimato kaitos.
Klasės turėtų likti tuščios sostinėse nuo Lagoso iki Londono, ambicingiems organizatoriams tikintis tūkstančio demonstracijų daugiau kaip 100 valstybių.
Moksleiviai jau išėjo į Velingtono, Sidnėjaus, Bankoko ir Honkongo gatves su plakatais „Atsarginės planetos nėra“, „Jūs naikinate mūsų ateitį“ ir „Jei nesielgsite kaip suaugusieji, tai darysime mes“.
Delyje, kuris yra tarp labiausiai užterštų pasaulio miestų, maždaug 200 moksleivių surengė spalvingą protestą, kuriame mojavo kaspinais, žongliravo ir atliko numerius su lankais.
„Turime pasirinkti, ar norime sėdėti ir būti abejingi, ar kažką daryti dėl mūsų planetos“, – sakė 16-metė Srijani Datta (Sridžani Data), kuri taip pat perspėjo pasaulio politikus.
„Daugumai mūsų 16–17 metų ir netrukus sueis 18. Mes galėsime balsuoti. Kaip rinkėjai parodysime, kad mums rūpi klimato kaita. Jei negalite mums to (švaraus oro ir vandens) duoti, negausite mūsų balsų“, – sakė ji.
Sidnėjuje 18-metis Charlesas Rickwoodas (Čarlzas Rikvudas) perspėjo, kad jei nieko nebus daroma, gali būti sunaikintas garsusis Australijos Didysis barjerinis rifas.
„Ypač jei tęsis dabartinės aplinkos tendencijos, mūsų vandenyno (temperatūra) pakils vienu, dviem laipsniais, o tada tai paprasčiausiai neišsilaikys ir mes galėtume netekti viso Didžiojo barjerinio rifo“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.
Tuo metu Naujojoje Zelandijoje esančio Kraistčerčo moksleivių tėvai buvo perspėti nevažiuoti jų pasiimti – policija uždarė miestą po šaudynių dviejose mečetėse.
Jaunoji karta
Protestus visame pasaulyje įkvėpė 16-metė švedų aktyvistė Greta Thunberg (Greta Tunberg), kuri pernai stovyklavo prie parlamento Stokholme reikalaudama pasaulio lyderių veiksmų dėl klimato kaitos.
„Matome tiktai pradžią“, – neseniai socialiniame tinkle „Twitter“ parašė G. Thunberg, kuri už savo veiklą buvo nominuota Nobelio taikos premijai.
Tačiau politikai įvairiai vertino demonstracijas.
Australijos švietimo ministras Danas Tehanas (Deinas Tehanas) sakė, kad streikas „nėra tas dalykas, kurį turėtume skatinti“.
Tačiau aktyvistai sulaukė Naujosios Zelandijos ministrės pirmininkės Jacindos Ardern (Džasindos Ardern) padrąsinimo – ji sakė, kad jaunajai kartai svarbu pasiųsti žinią.
„Mes jus girdime ir toliau miname kelią dėl neutralumo anglies dvideginio išsiskyrimo požiūriu, – sakoma 38 metų lyderės pareiškime. – Prašom drauge atsivesti kuo daugiau žmonių, nes vieni mes paprasčiausiai nepasieksime savo tikslų.“
Sunkiu darbu garsėjančioje Pietų Korėjoje demonstracijos prasidėjo tik pasibaigus penktadienio pamokoms.
„Moksleiviams sunku praleisti mokyklą dėl dalyvavimo šiame streike... Pietų Korėjoje egzaminų rezultatai labai svarbūs ir yra didelė našta, be to, itin padidėjusi nedarbo krizė“, – sakė 25 metų organizatorius Jeong Juwonas (Džong Džuvonas).
„Pasyvūs aktyvistai“
Velingtono universiteto studentė 20-metė Josie Mason (Džosi Meison) džiūgavo, kad „jaunimo klausomasi ir kad jis užima poziciją“.
„Jie vadina mūsų kartą „pasyviais aktyvistais“, nes tikrai lengva feisbuko puslapyje pasakyti, kad eini į renginį ar kad tau kažkas patinka, bet iš tikrųjų nieko nedaryti“, – sakė ji.
Nors jau 30 metų perspėjama apie liūdnas pasekmes, tarša anglies dvideginiu 2017 metais ir pernai pasiekė rekordinį lygį.
Jei atmosfera šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis bus teršiama taip pat kaip dabar, galiausiai planeta taps negyvenama, sako mokslininkai.
Paryžiaus sutartimi raginama pasaulio temperatūros padidėjimą apriboti „gerokai mažesniu“ nei 2 Celsijaus laipsniai skaičiumi.
Šiuo metu tendencijos tokios, kad planetos temperatūra turi padidėti dvigubai didesniu skaičiumi.
Jungtinių Tautų klimatologijos komisija spalio mėnesį perspėjo, kad tik didelio masto pasaulinės ekonomikos ir vartotojų įpročių transformacija galėtų užbėgti už akių katastrofai.
Honkonge aktyvistai persirengė baltaisiais lokiais ir rykliais, taip norėdami akcentuoti klimato kaitos daromą žalą aplinkai.
„Norime kad žmonės suprastų pagrindinį dalyką: mes ne tik Honkongo vyriausybės prašome daryti daugiau... Ir patys žmonės turi daryti daugiau“, – sakė 17-metė Zara Campion (Zara Kampion), viena streiko organizatorių.
13-metė Delio gyventoja Shagun Kumari (Šagun Kumari) AFP sakė: „Nuo taršos man peršti akis. Marškiniai tampa purvini nuo dulkių. Noriu švaraus oro, kuris nekenktų mano plaučiams, ir švaraus vandens gerti, kad nuolat nesirgčiau.“
Kita indų protestuotoja S. Datta pridūrė: „Jei vaikams ir jaunimui nerūpi, tuomet tokioje šalyje kaip Indija to negalima padaryti.“
Sidnėjus, Australija, kovo 15 d. (AFP-BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
