Kibernetinės atakos iš Rusijos, Kinijos, Šiaurės ir Korėjos bei Irano tampa vis sudėtingesnės ir iki pastarojo meto buvo vykdomos negalvojant apie pasekmes, trečiadienį Kongreso komitete sakė Pentagono aukščiausio rango kibernetinio saugumo vadovai.
Prie JAV kibernetinės vadovybės vairo stovintis generolas Paulas Nakasone (Polas Nakasonė) supažindino kongresmenus su naujausia informacija apie augančias grėsmes po to, kai šią savaitę buvo pristatyta Karinio jūrų laivyno apžvalga, kurioje kalbama apie rimtus laivyno sistemų pažeidimus ir daroma išvada, kad laivynas pralaimi kibernetinį karą.
Per pakomitečio svarstymus P. Nakasone sakė, kad dabar, kai Jungtinės Valstijos vis dažniau susiduria su kibernetinėmis atakomis ir augančia grėsme, kad bus bandoma kištis į 2020-ųjų prezidento rinkimus, šalis yra pasirengusi duoti atkirtį agresyviau vykdydama kibernetines operacijas.
Anot jo, kariuomenė daug sužinojo, kai bendradarbiaujant su kitomis vyriausybės agentūromis buvo siekiama užkirsti kelią Rusijai kištis į 2018 metais vykusius kadencijos vidurio rinkimus, o dabar dėmesys yra sutelktas į būsimų rinkimų ciklą.
Laivyno pristatytoje ataskaitoje akcentuotos seniai žinomos grėsmės iš Rusijos bei Kinijos, su kuriomis jau ilgiau nei dešimtmetį susiduria JAV vyriausybė bei jos rangovai. Joje rašoma, kad būta „kelių reikšmingų“ pažeidimų, susijusių su slaptomis laivyno sistemomis, ir buvo pavogtas „didelis kiekis“ su nacionaliniu saugumu susijusių duomenų.
Ataskaitoje pateikta virtinė rekomendacijų, kaip sumažinti laivyno sistemų kibernetinį pažeidžiamumą ir užtikrinti, kad kibernetiniam saugumui būtų skiriama daugiau dėmesio.
Duomenys buvo pavogti iš svarbių gynybos rangovų bei jų tiekėjų, rašoma ataskaitoje ir priduriama, kad „kilo pavojus itin svarbioms tiekimo grandinėms“. Kaip tai buvo padaryta ir kokio masto žala – dar iki galo neišsiaiškinta, rašoma dokumente.
Laivyno sekretoriaus Richardo Spencerio (Ričardo Spenserio) nurodymu parengtoje ataskaitoje daroma išvada, kad laivynas, pajėgus laimėti įprastinį karą, dabartiniame kibernetiniame kare nusileidžia priešininkams.
JAV vyriausybė daugelį metų skundžiasi, kad Kinija vykdo kibernetines atakas siekdama gauti informacijos, susijusios su aukštosiomis technologijomis, ir bandydama perimti kitokias prekybos paslaptis.
Federalinė vyriausybė pernai gruodį pareiškė kaltinimus dviem kinų programišiams, kurių taikiniais, kaip teigiama, tapo bendrovės ir agentūros virtinėje šalių, o savo nusikalstamą veiklą jie vykdė nuo 2006 metų. Turimais duomenimis, šie asmenys gali būti susiję su daugiau nei 100 tūkst. laivyno personalo narių asmeninės informacijos vagyste.
Pekinas griežtai atmeta kaltinimus kibernetiniais įsilaužimais, tačiau tai yra viena problemų, svarstomų per vykstančias derybas dėl JAV ir Kinijos prekybos susitarimo.
Jungtinės Valstijos buvo užkluptos nepasirengusios ir Rusijos vykdytam didžiulio masto kišimuisi į 2016 metų prezidento rinkimus. Tam buvo aktyviai naudojami socialiniai tinklai, per kuriuos buvo bandoma paveikti rinkėjus ir kurstyti nesantaiką.
Kongreso nariai P. Nakasone ir gynybos sekretoriaus pavaduotoją krašto gynybos reikalams Kennethą Rapuano (Kenetą Rapuaną) apibėrė klausimais, ką daro kariuomenė, kad duotų atkirti kibernetinėms atakoms ir atgrasytų tokias šalis, kaip Kinija bei Rusija.
K. Rapuano pripažino, kad Jungtinės Valstijos daugelį metų nesiėmė reikiamų priemonių tinkamai reaguoti į kitų šalių kibernetines atakas, nes pažeidimai nebuvo tokio masto, kad reikėtų įprasto karinio atako. Anot jo, atgrasymas turėtų reikšti, kad patiriamos pasekmės, o „mes istoriškai to nedarėme“.
K. Rapuano sakė, kad strategija keičiasi, tačiau pareigūnai taip pat turi specialią puolamųjų kibernetinių operacijų tvirtinimo procedūrą. Kai kurioms jų reikalingas ir prezidento pritarimas.
Anot jo, greitai Pentagonas pristatys instrukciją, kaip Nacionalinė gvardija galės naudoti Gynybos departamento tinklus ir sistemas valstijose, kad padėtų užkirsti kelią kibernetinėms atakoms.
Antradienį pristatytame biudžeto projekte Pentagono išlaidas kibernetinėms operacijoms siūloma padidinti 10 proc. – iki 9,6 mlrd. JAV dolerių.
Vašingtonas, kovo 14 d. (AP-BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
