Pietryčių Brazilijoje gelbėtojų brigados sekmadienį grįžo į dumblu nuklotas lygumas toliau ieškoti šimtų žmonių, dingusių sugriuvus kasyklos atliekų užtvankai.
Paieškos buvo atnaujintos po kelias valandas trukusios pertraukos, paskelbtos iškilus nuogąstavimų, kad gresia pavojus sugriūti dar vienai užtvankai.
Civilinės gynybos biuras Minas Žeraiso valstijoje paskelbė, kad patvirtintų aukų skaičius padidėjo iki 58, o dar iki 300 žmonių tebėra dingę po penktadienį įvykusios užtvankos, kurioje buvo laikomos vienos geležies rūdos kasyklos atliekos, griūties.
Sekmadienį jokių gyvų likusių žmonių nebuvo rasta, kitaip negu per pirmąsias dvi dienas po nelaimės, kai sraigtasparniai traukė dumble įstrigusius žmones.
Anksčiau sekmadienį tarnybos sustabdė paieškų operaciją ir evakavo kelis Brumadinjo miesto rajonus, esančius netoli antrosios užtvankos – B6 – priklausančios Brazilijos kasybos bendrovei „Vale“. Apie 24 tūkst. žmonių buvo nurodyta pasitraukti į aukštesnes vietas, bet popietę civiliai inžinieriai paskelbė, kad antrajai užtvankai pavojus nebegresia.
Klampiu dumblu padengti plotai atrodė pradedantys džiūti. Tai gali padėti ugniagesiams pasiekti vietas, kurios anksčiau buvo neprieinamos.
Sekmadienį vakare į nelaimės zoną buvo atskraidinta daugiau kaip 100 Izraelio karių ir kitų darbuotojų, ketinančių pirmadienį prisidėti prie gelbėjimo ir atstatymo operacijos.
Dar prieš trumpam sustabdant gelbėjimo pastangas žmonių, dingusių per geležies kasyklos šlamo cunamį, artimųjų viltys virto sielvartu ir pykčiu.
Nuo penktadienio buvo reiškiamas pyktis dėl „Vale“ veiklos ir akivaizdaus perspėjimo sistemų nebuvimo.
Viena iš evakuotųjų, Caroline Steifeld (Kerolin Steifeld), sakė sekmadienį girdėjusi sirenas, bet tokio perspėjimo nebuvo užtvankos griūties dieną.
„Girdėjai tik šauksmus – žmones, raginusius išeiti. Turėjau bėgti su savo šeima, kad pasiekčiau aukštesnę vietą, bet sirenos nebuvo“, – sakė moteris ir pridūrė, kad vieno jos giminaičio vis dar nerandama.
Minas Žeraiso valstijos gubernatorius Romeu Zema (Romėjus Zema) sakė, kad dabar gelbėtojai susitelks į aukų kūnų rinkimą.
Purvo srautas pasiekė netoliese esančią Vila Ferteko gyvenvietę ir užliejo „Vale“ administracijos pastatą. Potvynis buvo apsėmęs namus iki jų stogų viršaus; didžiulis išsiliejusio dumblo laukas atkirto kelius.
Minas Žeraiso priešgaisrinis departamentas nurodė, kad po šios nelaimės dar 23 žmonės buvo hospitalizuoti. Šeštadienį gelbėtojams pavyko rasti 43 išgyvenusius žmones.
Tačiau vėliau daugelio viltys išblėso.
„Nemanau, kad jis gyvas, – Joao Bosco (Žuaunas Bosku) sakė apie savo pusbrolį Jorge Luisą Ferreirą (Žoržę Luisą Fereirą), dirbusį „Vale“. – Dabar galiu tikėtis tik stebuklo.“
Didžiulis kiekis išsiliejusių kasybos atliekų daugeliui taip pat kelia nerimą dėl galimo didelio masto aplinkos užterštumo.
„Vale“ tinklalapyje rašoma, kad šis šlamas sudarytas daugiausiai iš smėlio ir nėra toksiškas. Vis dėlto Jungtinių Tautų ataskaitoje, paskelbtoje atlikus tyrimą po 2015 metais įvykusios panašios nelaimės, nurodoma, kad išsiliejusiame purve yra „didelis kiekis toksiškų sunkiųjų metalų“.
Savaitgalį Minas Žeraiso valstijos teismai ir Teisingumo ministerijos vietos padalinys įšaldė 3 mlrd. dolerių (2,6 mlrd. dolerių) vertės „Vale“ aktyvų ir įpareigojo įmonę informuoti, kokią pagalbą ketinama suteikti nukentėjusiems.
Nei bendrovė, nei tarnybos kol kas nepranešė, kodėl sugriuvo užtvanka. Vis dėlto generalinė prokurorė Raquel Dodge (Rakel Dodž) pažadėjo ištirti šį incidentą ir sakė, kad „kažkas tikrai yra kaltas“. R. Dodge pabrėžė, kad vien Minas Žeraiso valstijoje yra 600 kasyklų, kurių atliekų saugyklos kelia griūties pavojų.
Ši tragedija priminė 2015 metais 19 žmonių gyvybių nusinešusį incidentą, kai buvo pralaužta kita užtvanka Marianos miesto Minas Žeraise. Tąsyk aplinką užteršė šimtų kilometrų spinduliu išsilieję milijonai tonų toksiškų geležies rūdos kasybos atliekų. Tą užtvanką „Vale“ valdė kartu su Didžiosios Britanijos ir Australijos įmonių grupe BHP.
Marianos užtvankos griūtis laikoma didžiausia ekologine katastrofa, kada nors įvykusia Brazilijoje. Ji paliko 250 tūkst. žmonių be geriamojo vandens ir pražudė tūkstančius žuvų. Apie 60 mln. kubinių metrų atliekų ištekėjo į aplinkines upes; dalis šio kiekio galiausiai buvo nunešta į Atlanto vandenyną.
Laikraštis „Folia de S.Paulo“ šeštadienį pranešė, kad gruodį šalia Brumadinjo esančiam kasybos kompleksui buvo paspartinta tvarka išduotas leidimas išplėsti veiklą dėl „sumažėjusios rizikos“. Vietos aplinkosaugos grupės tvirtino, kad leidimas buvo išduotas neteisėtai.
Naujasis Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro (Žairas Bolsonaru) savo „Twitter“ žinutėje rašė, kad jo vyriausybė darys viską, kad „užkirstų kelią tolesnėms tragedijoms“, panašioms į įvykusias Marianoje ir Brumadinje.
Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų lyderis prieš rinkimus žadėjo suaktyvinti Brazilijos ekonomiką įvairiomis priemonėmis, įskaitant kasybos ir kitų pramonės šakų reguliavimo mažinimą.
Aplinkosaugos grupės ir aktyvistai sakė, kad naujausia nelaimė pabrėžia nepakankamą aplinkosaugos normų kontrolę šalyje. Daugelis žadėjo kovoti, kad priežiūra nebūtų toliau mažinama.
Buvusi aplinkos ministrė Marina Silva, siekusi prezidento posto, sakė kad tokios tragedijos turėtų būti pripažintos „šlykščiais nusikaltimais“ ir kad Kongresas turėtų prisiimti dalį kaltės dėl nepakankamai griežto reguliavimo.
Brumadinjas, Brazilija, sausio 28 d. (AP-BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
