Filipinų pietuose musulmonai pirmadienį balsavo referendume dėl naujo autonominio regiono sukūrimo, kuriuo siekiama užbaigti beveik pusę šimtmečio rusenančius neramumus.
Vietos gyventojų lyderių teigimu, savivaldos suteikimas būtų geriausia alternatyva dar vienai bangai džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) įkvėptų kovotojų.
Šis balsavimas vainikuoja Morų islamo išvadavimo fronto (MILF) ir Manilos vyriausybės taikos procesą, per kurį siekiama patvirtinti susitarimą, kuris buvo pasirašytas 2014 metais, bet įstrigo Filipinų kongrese, kol galiausiai pernai buvo priimtas.
Buvo nuogąstaujama, kad šį procesą galėjo sužlugdyti su IS susijusių kovotojų puolimas prieš Maravio miestą bei kitos bombardavimo operacijos ir išpuoliai šalies pietuose.
Morų sukilėlių pirmininkas Al Hajas Muradas Ebrahimas (Hadžas Muradas Ebrahimas) ne kartą tvirtino, jog visavertis musulmonų autonominis regionas būtų veiksmingiausias priešnuodis prieš keletą su IS siejamų mažesnių radikaliųjų grupuočių, keliančių grėsmę Mindanao saloje, kur gyvena daugiausiai katalikiškų Filipinų musulmonų mažuma.
„Galėtume prieiti išvadą, kad visos šios separatistinės grupuotės yra nusivylimo taikos procesu rezultatas“, – pareiškė jis liepą, kai prezidentas Rodrigo Duterte (Rodrigas Dutertė) pasirašė teisės aktą, numatantį naujojo regiono Bangsamoro sukūrimą.
Pagal susitarimą sukilėliai atsisako nepriklausomos valstybės siekio mainais į plačią autonomiją, nors iš pradžių jie norėjo daugiau įgaliojimų turinčio federalinio vieneto. Be to, ruošiamasi demobilizuoti 30–40 tūkst. kovotojų.
Al Hajas Muradas Ebrahimas prašo tarptautinės bendruomenės paaukoti vienam patikos fondui, iš kurio lėšų ruošiamasi finansuoti sukilėlių pereinamąjį laikotarpį po vieno ilgiausių Azijos sukilimo.
Nors Vakarų vyriausybės sveikina susitarimą dėl autonomijos, jos nerimauja, kad ryšius su IS palaikančios nedidelės grupuotės iš Artimųjų Rytų ir Pietryčių Azijos galėtų sujungti jėgas su Filipinų maištininkais ir salų valstybės pietinėje dalyje paruošti sąlygas ekstremizmo skleidimui.
2017 metais JAV ir Australijos žvalgybinių orlaivių padedami Filipinų kariai sutriuškino kovotojus, kurie penkiems mėnesiams buvo okupavę Maravį.
Per tas kautynes žuvo per 1 200 žmonių, daugiausia kovotojai musulmonai, o mečetėmis apstatytas miestas paskendo griuvėsiuose.
Prieš kelis dešimtmečius įsiplieskęs konfliktas iš viso pareikalavo maždaug 150 tūkst. žmonių gyvybių bei sutrukdė išteklių turtingo, bet skurdaus pietinio regiono vystymuisi.
Kaip pranešė šalies rinkimų komisija, ruošiantis plebiscitui buvo atspausdinta 2,1 mln. biuletenių. Referendumo rezultatai turėtų būti paskelbti ne vėliau kaip sausio 26 dieną. Jei bus pritarta autonomijai, vasario 6 dieną bus surengtas antras referendumas, per kurį daug gyventojų musulmonų turintys Šiaurės Lanao provincija ir septyni Šiaurės Kotabato provincijos miesteliai apsispręs, ar norėtų prisijungti prie naujojo regiono.
Manila, sausio 21 d. (AP-BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
