Gruzijoje sekmadienį prasidėjo prezidento rinkimai, kurie laikomi svarbiu išbandymu populiarumą vis labiau prarandančiai valdančiajai partijai.
Nuomonių apklausos rodo, kad nė vienas iš 25 pretendentų į prezidentus per pirmąjį turą greičiausiai negaus daugiau kaip 50 proc. rinkėjų paramos, todėl du daugiausiai balsų surinkę kandidatai lapkritį varžysis antrajame rate.
Paskutinių apklausų duomenimis, daugiausiai galimybių laimėti turi Salomė Zurabišvili, buvusi Gruzijos užsienio reikalų ministrė, kurią remia valdančioji partija „Gruzijos svajonė“, ir opozicijai atstovaujantis Grigolas Vašadzė, kuris taip pat yra ėjęs užsienio reikalų ministro pareigas.
G. Vašadzė, kurį palaiko užsienyje gyvenančio buvusio prezidento Michailo Saakašvilio įkurtas Jungtinis nacionalinis judėjimas ir dešimt kitų opozicijos grupių, iškilo dėl vis didėjančio visuomenės nepasitenkinimo dėl vyriausybės nesugebėjimo kovoti su skurdu.
Abu kandidatai per savo rinkimų kampaniją žadėjo priartinti Gruziją prie visavertės narystės Europos Sąjungoje (ES) ir NATO.
Tai yra paskutinis kartas, kai Gruzijos prezidentas yra renkamas tiesiogiai.
Vykdydama 2010-aisiais pradėtą prieštaringai vertinamą konstitucinę pertvarką, Gruzija pereina prie parlamentinės valdymo formos. Taigi, pasibaigus naujojo prezidento šešerių metų kadencijai, nuo 2024 metų būsimus šalies vadovus rinks delegatai. Prezidento įgaliojimai jau dabar gerokai sumažinti, o ministras pirmininkas tampa įtakingiausiu šalies politiku.
Teisę balsuoti turi daugiau kaip 3,5 mln. piliečių. Rinkimus stebi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) tarptautiniai stebėtojai.
Balsavimo punktai duris atvėrė 8 val. vietos laiku (6 val. Lietuvos laiku) ir bus uždaryti 20 val. (18 val. Lietuvos laiku).
Tbilisis, spalio 28 d. (AFP-„Interfax“-BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
