Mianmaro lyderė Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či) antradienį tapo pirmuoju žmogumi, iš kurio buvo atimta Kanados garbės pilietybė.
Tai buvo padaryta dėl jos atsisakymo pasmerkti Mianmaro kariškių nusikaltimus prieš musulmonų rohinjų mažumą.
Aung San Suu Kyi garbės pilietybė buvo oficialiai atšaukta už tai nubalsavus Kanados Senatui. Žemieji parlamento rūmai tam pritarė praėjusią savaitę.
Bendruomenių Rūmai garbės pilietybę ilgai kalintai Mianmaro demokratijos gynėjai suteikė 2007 metais, bet vėliau Aung San Suu Kyi tarptautinę reputaciją suteršė jos atsisakymas atšaukti Mianmaro kariškių operaciją šalies šiaurėje prieš rohinjus. Kanados parlamentas rugsėjo mėnesį šiuos veiksmus pripažino genocidu.
Mianmare, kurio daugiau kaip 90 proc. gyventojų yra budistai, rohinjų etninė grupė laikoma užsieniečiais.
Nuo praėjusių metų rugpjūčio maždaug 700 tūkst. rohinjų pabėgo į Bangladešą nuo brutalios kariškių kampanijos šiaurinėje Rachinų valstijoje. Ši krizė kilo, kai rohinjų kovotojai atakavo Mianmaro policijos postus, o armija ėmėsi žiaurių atsakomųjų veiksmų.
Mianmaro vyriausybė neigia smurtą prieš civilius ir tvirtina, kad kariškiai vykdo „valymo operacijas“ prieš teroristus.
Pabėgėliai Bangladeše dabar gyvena perpildytose stovyklose ir bijo grįžti į Mianmarą, nors buvo pasiektas repatriacijos susitarimas.
Daug pabėgėlių pasakoja apie savavališką žudymą, lytinį smurtą, padeginėjimus.
Kanada garbės pilietybę yra suteikusi tik penkiems kitiems asmenims, tarp jų Nelsonui Mandelai, Dalai Lamai ir Malalai Yousafzai (Malalai Jusafzai).
Otava, spalio 3 d. (AFP-BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
