Su darbo jėgos stygiumi susidurianti Vokietija palengvins imigracijos taisykles, siekdama pritraukti daugiau darbuotojų iš užsienio valstybių, įskaitant gerai į visuomenę integruotus nereguliarius migrantus, antradienį paskelbė ministrai.
Per iki nakties užsitęsusias derybas kanclerės Angelos Merkel (Angelos Merkel) centro dešinės Krikščionių demokratų sąjunga (CDU), jos sąjungininkai Bavarijoje CSU bei centro kairės atstovai socialdemokratai susitarė dėl naujos strategijos, skirtos spręsti senstančios populiacijos problemą.
Leidimo gyventi neturintys migrantai, kurie laukia savo prieglobsčio paraiškų patvirtinimo arba deportacijos, gali sulaukti progos likti jei jie bus pasamdyti bei sugebės įrodyti, jog tapo visaverčiais Vokietijos visuomenės nariais.
Tuo tarpu darbo ieškotojai iš už Europos Sąjungos (ES) ribų taip pat galės atvykti į Vokietiją pusmečiui bei ieškoti įsidarbinimo galimybių su sąlyga, kad jie kalba vokiškai.
Darbo jėga iš ES, kurioje gyvena daugiau nei 500 mln. gyventojų, nebus pakankama patenkinti Vokietijos ekonomikos poreikius, teigia valdančioji šalies koalicija.
„Todėl mums reikia darbuotojų iš trečiųjų šalių“, – spaudos konferencijoje sakė vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis (Horstas Syhoferis), kalbėdamas apie strategiją, kuriai dar turės pritarti parlamentas.
Tuo pat metu ministrai itin akcentavo skirtį tarp prieglobsčio ieškotojų bei tų asmenų, kurie į Vokietiją atvyksta ieškoti darbo. Nuo 2015-ųjų į Vokietiją atvyko daugiau nei milijonas prieglobsčio ieškotojų, todėl politikai supranta, kad visuomenė migracijos klausimu yra smarkiai susiskaldžiusi.
„Pragmatiškas sprendimas“
Imigracija Vokietijoje pastaraisiais metais tapo itin aštria tema dėl rekordinių musulmonų imigrantų srautų, daugiausia iš karo suniokotų Irako ir Sirijos.
Nepasitenkinimo atvykėliais išraiška tapo kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) iškilimas – ši organizacija dabar yra didžiausia Vokietijos opozicinė partija, Bundestage turinti daugiau nei 90 vietų.
Tačiau vyriausybės ministrai pabrėžia, kad naujosios imigracijos taisyklės nėra sudarytos taip, jog leistų prieglobsčio negavusiems migrantams gauti teisę gyventi Vokietijoje tampant vadinamaisiais darbo migrantais.
Šiomis taisyklėmis siekiama surasti „pragmatišką sprendimą“ tokiems migrantams, kurie, pavyzdžiui, Vokietijoje yra ilgesnį laiko tarpą, nes į savo gimtąją šalį grįžti negali todėl, kad jų ten galimai laukia kankinimai ar pan. Tokiais atvejais bus sudarytas migracijos kriterijų sąrašas, tvirtina ministrai.
Tai yra „pragmatiškas sprendimas, kuris atspindi realybę“, sako užimtumo ministras Hubertus Heilas (Hubertusas Hailas), pridūręs, kad šios taisyklės leis išvengti atvejų, kuomet Vokietija „atgal išsiunčia ne tuos žmones“.
Nedarbui pasiekus rekordines žemumas nuo šalies suvienijimo laikų, Vokietijos įmonės perspėja šalies valdžią, kad nuolatinis darbo jėgos trūkumas yra grėsmė ekonomikos augimo perspektyvoms. Daugybė šalies bendrovių skambina pavojaus varpais ir teigia niekaip negalinčios užpildyti laisvų darbo vietų.
Savo ruožtu ekonomikos ministras Peteris Altmaieris (Pėteris Altmajeris) sako, kad naujosios taisyklės itin pravers mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms, kurios „praeityje kentėjo dėl konkurencijos, kuomet didžiosios bendrovės nugvelbdavo geriausius jų darbuotojus“.
Berlynas, spalio 2 d. (AFP-BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.