Nikaragvoje per balandžio 18 dieną kilusius protestus prieš prezidento Danielio Ortegos vyriausybę žuvo mažiausiai 121 žmogus, antradienį pranešė pagrindinė šalies žmogaus teisių gynimo organizacija, kuri tai pavadino „žmogiškąja tragedija“.
Nikaragvos žmogaus teisių centras (CENIDH) nurodė, kad dar 1,3 tūkst. žmonių per protestų bangą, kurią vyriausybė nuožmiai slopino, buvo sužeisti.
„Dabar tai žudynės, žmogiškoji tragedija, kai tikslas yra išnaikinti visus šiuos jaunuolius, galvojančius kitaip ar kritiškai vertinančius vyriausybę“, – naujienų agentūrai AFP sakė organizacijos vykdomoji sekretorė Marlin Sierra (Marlin Siera).
„Tai prilygsta valstybiniam terorizmui“, – pridūrė ji.
Tarp aukų yra berniukas, žuvęs šaudant per antradienį Granados kurorte įvykusius antivyriausybinių protestuotojų ir policijos susirėmimus, nurodė CENIDH.
Parapijos kunigas Wilmeras Perezas (Vilmeras Peresas) anksčiau televizijai „100%" sakė, kad berniukas žuvo per konfrontaciją tarp demonstrantų ir vyriausybės šalininkų, bandžiusių nugriauti barikadą. Granada yra 45 km į pietus nuo sostinės Managvos.
10 žmonių taip pat buvo sužeisti per savaitgalio susirėmimus Masajos mieste netoli Managvos, nurodė CENIDH.
Savadarbiais minosvaidžiais ir laidynėmis apsiginklavę Masajos gyventojai teigia susirėmę su riaušių policija ir organizuotais D. Ortegos, kuris šios centrinės Amerikos valstybės politikoje dominuoja keturis dešimtmečius, šalininkais.
Atskirai antradienį Amerikos valstybių organizacija (OAS) per generalinę asamblėją Vašingtone pasmerkė smurtą Nikaragvoje ir paragino jos vyriausybę bei kitas priešpriešos šalis „demonstruoti įsipareigojimą ir pradėti konstruktyvias taikias derybas“.
Prie ribos
Masaja antradienį rengėsi naujiems nakties susirėmimams. Gyventojai teigia, kad kelias ankstesnes naktis atakoms vadovavo riaušių policija.
„Vakar palaidojome vieną žmogų, užvakar – kitą. Vienas buvo 15-metis berniukas. Jis meldė palikti jį gyvą. Jis sakė policininkei: „Nežudyk manęs, nežudyk manęs.“ Bet pykšt, pykšt, ji jį nušovė“, – sakė 83 metų Ramona Garcia (Ramona Garsija).
„Mums bloga ir mes nuo to pavargę. Mes norime, kad tas kalės vaikas Ortega pasitrauktų. Žmonės nori, kad jis pasitrauktų, visa Nikaragva nori, kad jis pasitrauktų“, – naujienų agentūrai AFP sakė ji šalia vienos iš daugelio gatvėse gyventojų pastatytų barikadų.
Šios barikados iš grindinio akmenų, baldų, metalo lakštų ir bet ko, kas pasitaikė po ranka, turėtų stabdyti D. Ortegos šalininkų gaujas, kurias žmonės kaltina 100 tūkst. gyventojų turinčio miesto plėšimu.
Vyriausybė dėl plėšikavimo kaltina nusikaltėlius ir sako, kad riaušių policiją atsiuntė smulkiųjų verslininkų prašymu.
Ekonominis spaudimas
Managvoje sutemus faktiškai įsigalioja komendanto valanda, o motociklininkų gaujos terorizuoja žmones, išdrįstančius išeiti į lauką, nurodo CENIDH.
Tuo tarpu dėl barikadų svarbiuose keliuose sustojo transportas. Kai kuriose šalies dalyse ima stigti degalų ir kitų būtiniausių dalykų.
Šalies verslo elitas, kuris ilgą laiką buvo artimas D. Ortegai, dėl griežtų vyriausybės priemonių nuo jo nusisuko.
Katalikų Bažnyčia, kuri kažkada taip pat artimai bendravo su D. Ortega, iš pradžių bandė tarpininkauti tarp konflikto šalių, bet atšaukė derybas po praėjusio trečiadienio įvykių, kai per aukų motinų organizuotos demonstracijos puolimą žuvo 16 žmonių.
Protestų, kurie iš pradžių buvo nedideli ir prasidėjo dėl pensijų mažinimo, slopinimas pakurstė reikalavimus nušalinti D. Ortegą ir jo žmoną bei viceprezidentę Rosario Murillo (Rosario Muriljo).
D. Ortega dėl smurto kaltina dešiniojo sparno opozicijos grupes, esą susimokiusias „terorizuoti“ šalį.
Buvęs partizanų lyderis į valdžią atėjo 1979 metais, vadovaudamas komunistų chuntai, kurią nušalinę diktatorių Anastasio Somozą (Anastasijų Somosą) suformavo sandinistų sukilėliai.
Per 1990 metų rinkimus D. Ortega prarado valdžią, tuomet vadovavo opozicijai, o laimėjęs 2006-ųjų rinkimus grįžo į prezidento postą.
Dabar jis dirba trečią kadenciją iš eilės; ji turi baigtis 2022 metais.
Managva, birželio 6 d. (AFP-BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
