Iš viršūnės kraterio ketvirtadienį išsiveržus Havajų Kilauėjos ugnikalniui, pelenų pliūpsniai kilo į daugiau kaip 9 km aukštį.
JAV Geologijos tarnybos (USGS) geofizikas Mike'as Poland'as (Maikas Poulandas) ketvirtadienį patvirtino, kad įvyko sprogstamasis išsiveržimas. Maždaug už 40 km nuo ugnikalnio viršūnės yra atsivėrusios apie 20 stemplių, iš kurių besiliejanti lava sunaikino daugiau kaip dvi dešimtis namų ir privertė evakuoti apie 2 tūkst. gyventojų.
Havajų policijos departamentas nurodė, kad greitkelyje netoli įvažiavimo į Havajų ugnikalnių nacionalinį parką, atsirado plyšių. Didžioji parko dalis jau beveik savaitę yra uždaryta lankytojams.
Pareigūnų manymu, sprogstamasis išsiveržimas gyvybių pareikalauti neturėtų, jei žmonės laikysis atokiau nuo to parko.
Kilauėja yra vienas aktyviausių pasaulio ugnikalnių. 1924 metais įvykus dideliam išsiveržimui iš viršūnės kraterio, žuvo vienas žmogus, o akmenys, pelenai ir dulkės iš kraterio veržėsi 17 dienų.
Pahoa, Havajai, gegužės 17 d. (AP-BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama