Kai mus puola, skubiai kviečiame kitas šalis padėti. Patiems spręsti savo problemas yra gerokai sunkiau. Taip galima apibūdinti Vakarų reakciją į Rusijos „hibridinį karą“ – vis intensyvėjantį kibernetinių, diplomatinių, ekonominių, karinių ir propagandos atakų derinį.
Po pasikėsinimo kovą Solsberyje nužudyti buvusį britų šnipą Britanija paragino savo sąjungininkes nedelsiant palaikyti simbolinę, bet įtaigią koordinuotą rusų žvalgybininkų išsiuntimo iš ambasadų ir kitų diplomatinių atstovybių akciją. Jų reakcija pamalonino.
Tačiau dabar Britanijos valdžiai teks imtis gerokai skaudesnių, nesimboliškų sprendinių, susijusių su finansinės sistemos išvalymu. Nešvarūs pinigai iš Rusijos ir kitų šalių, perėję per Londono Sitį ir prabangųjį nekilnojamojo turto rinkos segmentą, tampa padorūs.
Pasak Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“, Jungtinėje Karalystėje už nešvarius pinigus įsigyta nekilnojamojo turto už daugiau kaip 5 mlrd. JAV dolerių, o penktadalis šių pirkinių priklauso rusams. Bankininkai, teisininkai ir buhalteriai daugybę metų semiasi naudos iš šio pelningo verslo.
Problemos esmė – nustatyti ribotos atsakomybės bendrovių tikruosius savininkus. Vadinamųjų šešėlinių firmų anonimiškumas yra nuokrypis nuo pirminio akcinių bendrovių tikslo skatinti riziką ir investicijas.
Didžioji Britanija stengiasi išvalyti režimą savo pagrindinėje teritorijoje, tačiau vadinamosios britų užjūrio valdos – buvusios Britų imperijos likučiai, pavyzdžiui, Mergelių Salos – išsaugojo nepramušamą slaptumo sieną, saugančią nuo visuomenės klausimų, kam priklauso ten užregistruotos kompanijos. Orderiais apsiginklavę prokurorai galų gale sugebės gauti kažkokių atsakymų, bet iki to laiko nešvarūs pinigai jau bus spėję išnykti.
Tvarkos įvedimas Londono Sityje ir jį palaikančiame ofšoriniame tinkle turėtų būti Britanijos nacionalinio saugumo prioritetas. Nešvarūs pinigai graužia mūsų visuomeninį gyvenimą ir diskredituoja mus sąjungininkų akivaizdoje. Kaip galime sakyti Latvijai, kad ji privalo išvalyti savo bankų sistemą, priklausomą nuo užsieniečių indėlių, ar skaityti moralus apie korupciją savo drąsiesiems sąjungininkams ukrainiečiams, jei savo šalyje negalime priimti politiškai skaudžių sprendimų?
Šioje srityje pamažu judama į priekį. Vyriausybė pernelyg vėlai ėmėsi lopyti teisines spragas Škotijoje (kuri turi atskirą teisinę sistemą). Pinigus plaunantys užsieniečiai naudojasi škotų ribotos atsakomybės bendrijomis – šimtmečio senumo schema, sukurta padėti ūkininkams. Pasinaudojus viena pinigų plovimo schema, įtraukusia daugiau kaip 100 tokių bendrijų, vos per ketverius metus buvo pervesta 80 mlrd. JAV dolerių rusiškų pinigų. Ateityje norintieji pasinaudoti šiomis teisinėmis priemonėmis turės įrodyti, kad verslą vykdo Škotijoje.
Atlikus kitą žingsnį Britanijos bendrovės privalės atskleisti, kas yra jų tikrieji savininkai. Vėliau šiais metais klaidingų duomenų apie priedangos bendrovės pateikimas bus paskelbtas baudžiamuoju nusikaltimu, už kurį gali būti skiriama neriboto dydžio bauda arba iki dvejų metų laisvės atėmimo. Tai bus paveiki atgrasomoji priemonė Kremliaus „bičiulių kapitalizmo“ talkintojams prabangiais kostiumais. Vis tik mažai tikėtina, kad ši tvarka įsigalios iki 2021 metų.
Vėliau šiais metais vyriausybė taip pat žada nekilnojamojo turto savininkų viešą registrą.
Galime sulaukti tolesnių pokyčių vėliau šią savaitę, kai parlamentas svarstys įstatymą dėl sankcijų ir pinigų plovimo. Maištingieji konservatoriai ir opozicijos partijos palaiko pataisą, turinčią įpareigoti Britanijos užjūrio teritorijas galiausiai sukurti viešus nuosavybės registrus.
Visos šios reformos – sveikintinos, nors ir skandalingai vėluojančios. Ir jos geriausiai veiktų, jeigu kitos šalys pasektų šiuo pavyzdžiu. Kai kurios Amerikos valstijos, pavyzdžiui, Vajomingas, tebėra juodosios skylės, kur bendrovės gali būti įregistruotos per kelias minutes už simbolinį mokestį, pateikus nedaug dokumentų, kurie nėra kruopščiai tikrinami.
Jeigu iš tikrųjų norime, kad Rusija ir kitos priešininkės mus vertintų rimtai, pirmiausiai turime parodyti, kad patys esame nusiteikę rimtai veikti. Vakarai negali būti drąsūs ir godūs tuo pačiu metu.
----------
E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
