Turkijos Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) trečiadienį paskelbė, kad birželio 24 dieną šaukiami pirmalaikiai rinkimai, tokiu būdu paankstindamas balsavimą daugiau nei pusantrų metų ir smarkiai pagreitindamas valstybės perėjimą prie naujos prezidentinės sistemos.
R. T. Erdogano sprendimas iš esmės pakeitė politinį grafiką Turkijoje, kur 2019 metų lapkričio 3 dieną tuo pat metu turėjo įvykti ir prezidento, ir parlamento rinkimai.
Šis balsavimas bus itin reikšmingas, nes jam įvykus šalyje įsigalios nauja prezidentinio valdymo forma. Tokiai reformai buvo pritarta 2017 metais įvykusiame referendume, tačiau kritikai baiminasi, kad pokyčiai suteiks prezidentui autoritarinių įgaliojimų.
Turkai balsuos nepaprastosios padėties sąlygomis. Ji buvo paskelbta 2016 metų liepos 15-ąją, netrukus po nepavykusio bandymo nuversti R. T. Erdoganą.
Šią savaitę Turkijos valdžia sutarė, kad nepaprastoji padėtis turi būti pratęsta dar trimis mėnesiais.
„Įveikti neapibrėžtumus“
Apie savo sprendimą R. T. Erdoganas paskelbė sakydamas kalbą prezidento rūmuose po susitikimo su Nacionalistų judėjimo partijos (MHP) lyderiu Devletu Bahceli (Devletu Bachčeliu), ankstesnę dieną paraginusiu paskelbti pirmalaikius rinkimus.
„Po konsultacijų su ponu Bahceli nusprendėme surengti rinkimus 2018-ųjų birželio 24 dieną, sekmadienį“, – pareiškė prezidentas.
D. Bahceli antradienį pribloškė Turkijos politikos apžvalgininkus, paraginęs vyriausybę nebelaukti 2019 metų lapkričio ir surengti prezidento bei parlamento rinkimus šių metų rugpjūčio 26 dieną.
Vis dėlto R. T. Erdogano paskelbta data yra net ankstesnė, tad prognozuojama, jog priešrinkiminė kampanija bus itin intensyvi opozicijai siekiant perimti valdžią.
MHP lyderio įsikišimas nustebino apžvalgininkus, nes prezidento vadovaujama vyriausybė nesyk atmesdavo pirmalaikio balsavimo galimybę.
Anot prezidento, vyriausybei būtų labiau priimtina „sukąsti dantis“ ir laukti 2019 lapkričio, tačiau padėtis kaimyniniame Irake ir Sirijoje „pareikalavo iš Turkijos kaip įmanoma greičiau įveikti ateities neapibrėžtumus“.
Ankara vykdo tarpvalstybinę karinę operaciją kaimyninėje Sirijoje, nusiaubtoje septynerius metus trunkančio pilietinio karo, o anksčiau šiemet Turkijos kariuomenė užėmė tuomet kurdų kovotojų grupuočių kontroliuojamą Sirijos Afrino miestą.
R. T. Erdoganas pareiškė norintis pagreitinti perėjimą prie naujos prezidentinės valstybės valdymo sistemos, kurioje bus panaikintas premjero postas, o prezidentui bus suteikta naujų vertikalaus valdymo įgaliojimų.
„Po balandžio 16-osios (referendumo) Turkija tebevaldoma pasenusia sistema. Šios senos sistemos negalavimas matomas kiekviename mūsų žingsnyje“, – sakė jis.
„Silpnumo ženklas“
Turkijos lira, pernai JAV dolerio atžvilgiu praradusi 7 proc. savo vertės, išaugo 1,1 proc., investuotojams teigiamai įvertinus žinią, kad pasibaigė neapibrėžtumas dėl rinkimų datos.
Nepaisant to, Londone įsikūrusio instituto „Chatham House“ ekspertas Turkijos klausimais Fadi Hakura (Fadis Hakura) naujienų agentūrai AFP sakė, jog Ankara paankstino rinkimus dėl sparčiai blogėjančios ekonominės padėties šalyje.
„Šis siekis surengti pirmalaikius rinkimus atspindi blogėjančią padėtį Turkijos ekonomikoje. Tai yra (valdančiosios partijos) lyderystės silpnumo ženklas“, – teigė jis.
Nors Turkijos ekonomika 2017 metais išaugo 7,4 proc., dviženklė infliacija, didelis einamosios sąskaitos deficitas ir poreikis restruktūrizuoti stambiausių įmonių skolą gali pranašauti apie artėjančius sunkumus.
Pirmalaikiai rinkimai 64-ių R. T. Erdoganui suteikia galimybę dar penkerius metus likti valdžioje. Jis vadovauja Turkijai jau 15 metų: iš pradžių premjero poste, vėliau – būdamas prezidentu.
Jo pagrindine varžove bus didžiausia opozicinė pasaulietiška Respublikonų liaudies partija (CHP), vadovaujama Kemal Kilicdaroglu (Kemalio Kiličdarohlu). Tuo tarpu prokurdiška Liaudies demokratijos partija (HDP) susilpnėjo dėl jos svarbiausių veikėjų arešto.
„Esame pasiruošę, lyg rinkimai vyktų rytoj“, – sakė CHP atstovas Bulentas Tezcanas (Biulentas Tezdžanas).
Tačiau jis tvirtino, kad R. T. Erdoganas neturėjo „jokios teisės“ sušaukti rinkimus tebegaliojant nepaprastajai padėčiai, ir paragino parlamentą nedelsiant ją atšaukti.
Tuo tarpu Meral Aksener (Meral Akšener), spalį įsteigusi nacionalistinę partiją „Iyi“ („Gerai“), kuri atskilo nuo tradicinės turkų nacionalistų partijos MHP protestuojant prieš D. Bahceli aljansą su R. T. Erdoganu, pareiškė, kad jos vadovaujama politinė jėga yra „labiausiai pasiruošusi partija“ bei paskelbė kandidatuosianti į prezidento postą.
R. T. Erdogano valdančioji konservatyvioji Teisingumo ir plėtros partija (AKP), turinti polinkį į islamizmą, prieš rinkimus sudarė aljansą su D. Bahceli vadovaujama MHP, tikėdamasi pritraukti konservatorius palaikančiųjų balsų.
Nuo 1997 metų MHP vadovaujantis D. Bahceli laikomas Turkijos politikos „pilkuoju kardinolu“. Jo sprendimu 2002 metais buvo surengti pirmalaikiai rinkimai, per kuriuos į valdžią atėjo AKP, nuo to laiko tebevaldanti šalį.
Ankara, balandžio 18 d. (AFP-BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
