„Vokietijai pasisekė sukurti koalicinę vyriausybę tarp centro dešinės ir centro kairės, tačiau su didžiuliais sunkumais ir, kaip sakė Angela Merkel, ne be „skausmingų nuolaidų“. Taip rašė Madrido kairiųjų dienraštis „Pais“, bet ir negailėjo gerų žodžių koalicijos sudarytojams.
„Šita vyriausybė ne tik Vokietijoje garantuos stabilumą ir gerovę, bet ir nuties kelius reikalingoms reformoms Europos Sąjungoje įgyvendinti. Ją sudariusios partijos žino, kad per ateinančius rinkimus jos turės atsiskaityti dėl šio ketveriems metams naujai sutarto sambūvio, bet vis tiek jos nusprendė taip daryti, nes tai jų šaliai bus geriausia.“
Vengrijos sostinės dienraščio „Magyar Nemzet“ pastebėjimu, „vokiečiai gali atsipūsti, Europos Sąjunga jaučia palengvėjimą. Naujoji Vokietijos federacijos vyriausybė vėl bus didžioji koalicija.
Vienas dalykas aiškus: tai jau ketvirtoji didžioji koalicija – ir trečioji kanclerei esant A. Merkel – ir ji tikrai bus geresnė nei realybe netapusi vadinamoji Jamaikos koalicija iš krikščionių demokratų, liberalų ir žaliųjų“.
Taip teigė Budapešto laikraštis, tačiau kiek kitaip į dalykus pasižiūrėjo Vienos dienraštis „Standard“. „Sunku kol kas įsivaizduoti, kaip šita koalicija funkcionuos – laive sėdint socialdemokratams, kovojantiems už savo išlikimą.
O vis dėlto pasidalijant ministerijomis jiems, Martino Schultzo vadovaujamiems socialdemokratams, surinkusiems per rinkimus vos 21 procentą balsų, „nuskilo“ gerai. Jis pats numatytas naujuoju užsienio reikalų ministru. Panašiai galima atsiliepti ir apie bavariškąją krikščionių demokratų (CDU) partnerę, Krikščionių socialinę sąjungą (CSU), kurios pirmininkas Horstas Seehoferis taps naujuoju vidaus reikalų ministru“, – rašė Austrijos sostinės laikraštis.
Tačiau Londono kairiųjų dienraštis „Guardian“ įspėjo: tęstinumas slepia ir pavojų. „Vokietijos socialdemokratų partijos (SPD) blankumas drauge su dvylika metų trukusio kanclerės A. Merkel vadovavimo sukeltu nuovargiu privedė prie to, kad kraštutinių dešiniųjų „Alternatyva Vokietijai“ išaugo į reikšmingą jėgą.
Ji, socialdemokratams įsijungus į valdančiąją koaliciją, tapo didžiausia opozicijos partija Bundestage; tai prieš kelerius metus dar būtų buvę neįsivaizduojama. O silpnai veikianti, nieko gero nepadaranti koalicija gali susilaukti priekaištų, kad valdančiųjų sluoksnių galia nukreipta prieš žmonių interesus“, – teigė Jungtinės Karalystės sostinės kairiųjų laikraštis.
Bratislavos dienraštis „Pravda“ irgi pažymėjo, kad koalicijos derybos socialdemokratams gerai pasisekė. „Tačiau ateity rinkėjams gali kilti klausimas, kodėl jiems išvis apsimoka eiti prie urnų, jei galų gale iš rinkimų vis tiek išeis tik ta pati krikščionių demokratų ir socialdemokratų valdančioji koalicija.“
Pasak Strasbūro dienraščio „Dernieres Nouvelles d‘Alsace“, „socialdemokratams koalicijos derybose pavyko pasiekti nenuneigiamų pažangos laimėjimų silpniausiųjų visuomenės narių, taip pat ir vidurinio sluoksnio naudai“.
Šanchajaus dienraštis „Wenhuibao“ teigė, jog „įdomiausias derybų rezultatas bene tas, kad finansų ministerijai ateity vadovaus socialdemokratai. Tuo būdu į Prancūzijos prezidento E. Macrono reformų planus Europai Berlyne būtų imama žiūrėti kur kas geranoriškiau.
O buvusį Bavarijos žemės ministrą pirmininką H. Seehoferį padarydama Vokietijos federacijos vidaus reikalų ministru A. Merkel matyt nori pagaliau išsklaidyti 2015 m. pabėgėlių krizės šmėklą.“
Priminsime, kad H. Seehoferis ir jo vadovaujama Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) aštriausiai kritikavo kanclerę už vartų pabėgėliams atvėrimą ir reikalavo aiškiai nustatyti viršutinę priimamų bėglių ribą, ką A. Merkel vadovaujami krikščionys demokrastai (CDU) daryti atsisakė.
Turkijos laikraštis „Karar“ pastebėjo „naujoves dalijantis ministerijomis ir net permąstant švietimo ir pensijų temas, tačiau, apskritai paėmus, ši vyriausybė tęs ligšiolinės vyriausybės darbus.
O Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU) pirmininkė A. Merkel ir vėl bus federacijos kanclere. Tai gerai – net ir santykiams tarp Berlyno ir Ankaros.“
Šveicarijos dienraštis „Neue Zürcher“ prakalbo apie „naują seną vyriausybę, kurią šalis dar kartą išlaikys, tačiau tai neišgelbės nei socialdemokratų, kurių įtaka koalicijos sutartyje dominavo, nei krikščionių demokratų bei abiejų partijų vadovaujančio personalo nuo žlugimo“.
Lrt.lt