Pagal Pasaulinės vietos nustatymo sistemos (GPS) signalus valdomos bombos, per palydovus vaizdą transliuojantys ginkluoti bepiločiai lėktuvai, iš aukštai žvalgybos informaciją renkantys aparatai ir kitos priemonės liudija, kad Amerikos kariuomenė tampa vis labiau priklausoma nuo kosminių technologijų.
Tačiau kas nutiktų, jeigu priešas smogtų kariniams palydovams arba kaip nors užblokuotų jų signalus?
Pentagone puikiai žinoma, kad toks pragaištingas scenarijus – visiškai tikėtinas, tad jam yra aktyviai ruošiamasis.
„Mūsų dabartinė pajėgų struktūra grindžiama prielaida, kad turime GPS ir palydovinį ryšį. Kai turime šiuos dalykus, esame labai grėsmingi“, – sakė Kolorade laikomos 1-osios kosminių pajėgų brigados vadas pulkininkas Richardas Zellmannas (Ričardas Zelmanas).
„Tačiau kai pradedame šalinti šiuos kovinius daugiklius, tenka grįžti į pramonės epochos kariuomenės laikus, kai reikėdavo turėti triskart daugiau žmonių negu jų turi priešas“, – aiškino kariškis.
Apie 70 proc. JAV sausumos pajėgos pagrindinių kovinių sistemų yra priklausomos nuo signalų, siunčiamų iš kosmoso. R. Zellmannas pažymėjo, kad kitoms šalims šis faktas tikrai nepraslydo pro akis.
„Pasaulio kariuomenės pradėjo suprasti privalumus, kuriais JAV naudojosi dėl nevaržomos prieigos prie kosmoso srities“, – žurnalistams neseniai sakė R. Zellmannas.
Rusija ir Kinija kuria palydovus, galinčius manevruoti kosmose ir potencialiai rėžtis į kitus orbitoje skriejančius objektus. Amerika taip pat pasigamino palydovų, galinčių judėti orbitoje ir tikrinti arba stebėti kitus kosminius objektus.
Vis dėlto R. Zellmannas atkreipė dėmesį, kad priešui būtų daug pigiau ir paprasčiau tiesiog pažeisti JAV karinius palydovus arba trikdyti jų veiklą negu kurtis savas orbitines platformas.
Pavyzdžiui, nebrangūs elektroninio triukšmo įrenginiai, išdėstyti apdairiai parinktose vietose, galėtų nuslopinti GPS sistemos skleidžiamus signalus, kurie paprastai būna gana silpni.
Atgal prie senųjų metodų
Sausumos pajėgos dabar vėl primena kariams, kaip naudotis popieriniais žemėlapiais, o karinės jūrų pajėgos moko jūreivius navigacijos pagal žvaigždes naudojant sekstantus – panašiai kaip XVIII amžiuje.
Kariuomenės operacijų centruose tebėra žemėlapių lentos, rodančios, kaip išdėstytos pajėgos. Taigi, jeigu „Mėlynųjų pajėgų sekimo sistema“, pateikianti informaciją apie karius pagal GPS duomenis, būtų nuslopinta, „vis tiek žinotume, kur yra visi mūsų daliniai“, sakė R. Zellmannas.
Senosios analoginės technologijos dabar taip pat yra papildomos naujausiais mokslo išradimais, turinčiais imituoti palydovinės navigacijos sistemas, naudojant antžemines priemones.
JAV kariuomenės Pažangiųjų gynybos tyrimų projektų agentūra (DARPA), modernizuojanti ir kurianti naujas technologijas Pentagonui, yra užsibrėžusi sukurti naujos kartos tiksliosios navigacijos ir laiko nustatymo sistemą, galinčią veikti be GPS.
Viena iš tokių sistemų naudoje „pseudolitus“ – antžeminę įrangą, siunčiančią į GPS panašius signalus. Tokios sistemos šiuo metu jau naudojamos komerciniame sektoriuje.
Tuo tarpu aviacijoje naudojama inercinė navigacijos sistema, leidžianti apskaičiuoti objekto – orlaivio arba raketos – padėtį pagal informaciją, siunčiamą įvairių jutiklių ir giroskopų.
Vis dėlto tokių sistemų tikslumas yra linkęs šiek tiek mažėti, jeigu neatliekamas jų kalibravimas – dažniausiai pagal GPS signalus. Kariuomenė nori šią kliūtį apeiti.
Pentagonas taip pat investuoja į naujos kartos palydovus, užtikrinsiančius kariuomenei didesnį tikslumą ir atsparesnius mėginimams nuslopinti jų signalus.
Generolas leitenantas Johnas Thompsonas (Džonas Tompsonas), vadovaujantis Kosminių ir raketų sistemų centrui Los Andžele, sakė, kad kosmose darosi ankšta ir kad kariuomenė puikiai suvokia, jog Jungtinių Valstijų pranašumo orbitoje dienos jau suskaičiuotos.
„Dabartinės mūsų ginkluotės sistemos paprastai būdavo kuriamos tikintis palankios kosminės aplinkos, (kurioje) ... dabar yra varžomasi ir tampa ankšta, – pabrėžė jis. – Privalome sugebėti veikti ir tokiomis sąlygomis.“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pirmadienį pirmąkart pristatė savo nacionalinio saugumo strategiją. Joje ypatingas dėmesys skiriamas Amerikos kosmoso infrastruktūros kariniam dėmeniui.
„Jungtinės Valstijos netrikdomą prieigą prie kosmose ir laisvę jame veikti laiko gyvybiškai svarbiu interesu“, – sakoma dokumente.
„Į bet koks žalingą trikdymą arba puolimą prieš mūsų kosminės architektūros kritiškai svarbius komponentus, tiesiogiai paveikiantį šiuos gyvybinius JAV interesus, bus sąmoningai atsakyta – mūsų pasirinktu laiku ir būdu, mūsų pasirinktoje vietoje ir srityje.“
Vašingtonas, gruodžio 20 d. (AFP-BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
