Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ antradienį pranešė, kad jos paleistos raketos viršutinė pakopa, turėjusi iškelti meteorologijos palydovą ir keletą kitų aparatų, nepasiekė numatytos orbitos ir veikiausiai nukrito Atlanto vandenyne.
Šis incidentas tapo nauju smūgiu virtinei nesėkmių pastaruoju metu sukrėstai šalies kosmoso programai.
Raketa „Sojuz“, nešusi palydovą „Meteor M“, pakilo antradienį 14 val. 41 min. vietos (7 val. 41 min. Lietuvos) laiku iš naujojo Rytų kosmodromo Rusijos tolimuosiuose rytuose. Praėjus kelioms valandoms po starto „Roskosmos“ paskelbė nesugebėjusi užmegzti ryšio su raketos viršutine pakopa „Fregat“.
Vienas šaltinis sakė naujienų agentūrai „Interfax“, kad avarija galėjo įvykti dėl programavimo klaidos.
„Pagal preliminarius duomenis, įvyko klaida raketos nešėjos ir greitintuvo bloko „Fregat“ skrydžio programos klaida, todėl pirminis impulsas įvyko esant kitokiai orientacijai negu reikėjo. Dėl to greitintuvo blokas kartu su palydovu įskriejo į atmosferą ir nukrito į Atlanto vandenyną“, – sakė jis.
Raketa taip pat nešė 18 mažųjų palydovų, pagamintų Kanadoje, Vokietijoje, Japonijoje, Norvegijoje, Rusijoje, Švedijoje ir Jungtinėse Valstijose.
Šis palydovą nešusios raketos startas buvo dar tik antrasis, surengtas iš naujojo Rytų kosmodromo, turinčio sumažinti Rusijos priklausomybę nuo Baikonūro kosmodromo Kazachstane.
Pirmas palydovas iš Rytų kosmodromo buvo paleistas 2016-ųjų balandį, o raketos paleidimą stebėjo šalies prezidentas Vladimiras Putinas.
Šis paleidimas buvo giriamas kaip svarbi gairė nelengvus laikus išgyvenančiame Rusijos kosmoso sektoriuje. Skelbiama, kad naujo kosmodromo šalies rytiniame pakraštyje darbo pradžia žymi atgimimą srityje, kurią pastaraisiais metais sukrėtė virtinė apmaudžių nesėkmių.
Trečiąkart raketa iš Rytų kosmodromo turėtų pakilti gruodžio 22-ąją.
„Paleidimų programa tęsis kitąmet; ji augs ir didės“, – D. Medvedevui pirmadienį sakė už kosmoso sektorių atsakingas premjero pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas.
Kremlius siekia sumažinti Rusijos priklausomybę nuo Baikonūro kosmodromo, kurį Maskva nuomojasi iš Kazachstano nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo.
Rusija taip pat turi Plececko kosmodromą šalies šiaurėje, kuris naudojamas leisti palydovams, daugiausiai kariniams, ir bandyti raketoms.
Rytų kosmodromas, kaip ir Baikonūras, yra arčiau pusiaujo, todėl iš jo startuodamos raketos gali nešti sunkesnius krovinius, eikvodamos mažiau degalų, o skrydžių savikaina sumažėja.
Naujajame kosmodrome kol kas yra tik viena starto aikštelė raketoms „Sojuz“, kurios šiuo metu yra vienintelės pasaulyje, naudojamos pilotuojamiems kosminiams skrydžiams.
D. Rogozinas sakė planuojantis sušaukti susitikimą, per kurį bus aptartas antrasis statybų etapas, per kurį bus įrengta tvirtesnė starto aikštelė naujoms sunkiosioms raketoms nešėjoms „Angara“.
Jos dabar tebėra bandomos, bet kada nors turėtų pakeisti dažnai naudojamas senstančias raketas „Proton“. Pirmoji „Angara“ turėtų būti paleista jau 2021 metais.
Rytų kosmodromo statyba prasidėjo 2012 metais, bet šį projektą temdė ginčai su profsąjungomis, korupcijos skandalai ir darbų vėlavimas.
Planuota, kad pirmieji palydovai iš jo bus paleisti 2015 metų pabaigoje, bet dėl iškilusių kliuvinių pareigūnams šį kalendorių teko patikslinti.
Spalį iš Plesecko kosmodromo Rusija paleido palydovą, skirtą stebėti Žemės atmosferą – apsauginį sluoksnį, apsauganti planetą nuo Saulės radiacijos.
Maskva, lapkričio 28 d. (AP-„Interfax“-BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
