Didelė dalis buvusių Katalonijos vyriausybės narių penktadienį paryčiais atsidūrė už grotų, Ispanijos teisėjai skyrus kardomąjį kalinimą aštuoniems eksministrams, kol bus tiriamas jų vaidmuo mėginant paskelbti šio regiono nepriklausomybę.
Teismo sprendimas išprovokavo naujų katalonų protestų.
Praeitą savaitę Ispanijos vyriausybės atstatydintam Katalonijos prezidentui Carlesui Puigdemont'ui (Karlesui Pudžemonui), šiuo metu pasitraukusiam į Belgiją, tikriausiai bus išduotas Europos arešto orderis, nes jis neatvyko į teismo posėdį Madride.
Teisėja Carmen Lamela (Karmen Lamela), ketvirtadienį pasiuntusi už grotų C. Puigdemont'o pavaduotoją ir septynis kitus atstatydintus regiono ministrus, kol bus tiriami kaltinimai dėl įtariamos antivyriausybinės veiklos, maišto ir netinkamo viešųjų lėšų naudojimo, paskelbs katalonų eksprezidento arešto orderį „kažkuriuo metu penktadienį“, naujienų agentūrai sakė vienas teismų šaltinis Madrido teismuose.
C. Puigdemont'o advokatas Belgijoje Paulis Bekaertas (Polis Bekartas), anksčiau kalbėdamasis su flamandų televizijai VRT, citavo savo kliento žodžius, kad „buvo išduotas prezidento ir keturių kitų ministrų, esančių Belgijoje “, arešto orderis.
Teisininkas sakė numatantis, kad ispanų teismai pateiks Belgijos federalinei prokuratūrai prašymą išduoti šiuos asmenis, ir pridūrė, kad C. Puigdemont'as teiks apeliaciją, jeigu belgų teisėjas tą prašymą patenkins.
Televizijos savo reportažuose rodė policijos mikroautobusus su žybsinčiais mėlynais švyturėliais, esą vežančiais buvusius ministrus į skirtingus kalėjimus. Tuo metu katalonai, įtūžę ir negalintys patikėti šiuo žingsniu, išėjo į gatves protestuoti.
Protestai vyko priešais Katalonijos parlamento pastatą regiono sostinėje Barselonoje, kur, policijos duomenimis, atėjo 20 tūkst. žmonių.
Kiti rinkosi prie rotušių regiono miestuose; Žironoje ir Taragonoje į mitingus atėjo maždaug po 8 tūkst. žmonių.
Barselonoje demonstrantai laikė iškėlę mobiliuosius telefonus kaip žvakeles ir mojavo separatistų vėliavomis – su raudonais ir geltonais dryžiais bei balta žvaigžde, laikė juodos ir geltonos spalvos plakatus su užrašu „libertad“ („Laisvė“).
Minios, kuriose buvo senyvų porų ir jaunų tėvų su kūdikiais, skandavo „Laisvę politiniams kaliniams“ ir „Tai ne teisingumas, o diktatūra“.
„Tai pykdo, net jeigu nebalsavai už nepriklausomybę – nes kaskart, kai imamasi neproporcingų priemonių, tai tik pakursto nepriklausomybės“ šalininkus, sakė į pensiją išėjusi 66 metų buvusi mokytoje Dolores.
C. Puigdemont'as per Katalonijos televiziją paskelbė kreipimąsi iš nežinomos vietos ir paragino paleisti suimtus ministrus. Pasak jo, ši padėtis „nebėra Ispanijos vidaus reikalas“.
„Tarptautinė bendruomenė, ypač Europos bendrija, privalo suvokti, kokį pavojų kelia tokios nuostatos“, – pabrėžė jis.
Pabėgimo rizika
Į ketvirtadienį planuotas surengti apklausas buvo iškviesti iš viso 20 asmenų, tap jų C. Puigdemontą, jo buvusį pavaduotoją Oriolį Junquerasą (Oriolį Žunkerasą) ir Katalonijos regiono parlamento pirmininkę Carme Forcadell (Karmę Forkadel).
Aukščiausiojo Teismo posėdis, kuriame turėjo pasirodyta C. Forcadell ir penki kiti paleisto katalonų parlamento deputatai, buvo atidėtas iki lapkričio 9-osios, advokatams paprašius suteikti daugiau laiko pasiruošti jų klientų gynybai.
C. Puigdemont'as ir keturi kiti buvę pareigūnai, esantys su juo Belgijoje, į posėdį neatvyko.
Komentuodamas savo kliento sprendimą nevykti į teismą P. Bekaertas sakė, kad C. Puigdemont'ui tvyranti „atmosfera nepasirodė esanti palanki duoti parodymus, ir būtų geriau, jeigu būtų išlaikytas atstumas“.
Savo sprendime teisėja C. Lamela rašė nurodžiusi skirti kardomąjį kalinimą šalyje pasilikusiems katalonų veikėjams, nes išlieka pavojus, kad jie gali mėginti pabėgti.
„Atminkime, kad kai kurie kaltinamieji jau išvyko į kitas šalis, vengdami galimos baudžiamosios atsakomybės“, – pabrėžė ji.
Devintajam buvusiam ministrui, atsistatydinusiam praeitą penktadienį, taip pat buvo skirtas areštas, bet jis gali būti paleistas sumokėjęs 50 tūkst. eurų užstatą.
Nepriklausomybės siekis
Katalonų nepriklausomybės reikalauja jau šimtmečius, bet tokie balsai ypač sustiprėjo pastaraisiais metais – iš dalies dėl sunkios Ispanijos ekonomikos padėties.
C. Puigdemont'o vyriausybė spalio 1-ąją organizavo referendumą dėl nepriklausomybės, nors šį plebiscitą buvo uždraudęs teismas.
Ispanijos policija nesėkmingai mėgino jį sustabdyti ir kai kuriais atvejais naudojo šiurkščią jėgą: pavyzdžiui, į kai kurias balsavietes gynusius žmones buvo šaudoma guminėmis kulkomis.
Praeitą penktadienį Katalonijos parlamentas oficialiai paskelbė regiono nepriklausomybę.
Vis dėlto tą pačią dieną Ispanijos premjeras Mariano Rajoy (Marianas Rachojus paleido regiono vyriausybę ir parlamentą, įvedė Katalonijoje tiesioginį valdymą ir paskelbė, kad gruodžio 21-ąją įvyks regiono valdžios rinkimai.
„Žlugusi valstybė“
Teisininkė Marta Rovira, separatistų stovyklai priklausanti Katalonijos įstatymų leidėja, pravirko kalbėdamasi su žurnalistais Madride, kai buvo paskelbta apie nušalintų pareigūnų areštą.
„Ispanijos valstybė – žlugusi valstybė; valstybė, kurioje žlugusi demokratiją, – skundėsi ji. – Esu įsitikinusi, kad mes nepasiduosime – kovosime iki pat galo.“
Vis dėlto apklausos rodo, kad katalonai, labai besididžiuojantys savo savita kalba ir kultūra, nepriklausomybės klausimu tebėra pasidaliję į apylyges stovyklas.
Europos Sąjunga savo ruožtu reiškė tvirtą palaikymą M. Rajoy vyriausybei. Be to, Ispanijos centrinis bankas perspėjo, kad Katalonijai gresia recesija, jeigu ši krizė dar užsitęs.
Taip pat esama ženklų apie augančius nesutarimus separatistų stovykloje. Daugelis yra nepatenkinti C. Puigdemont'u, ypač dabar, kai jis yra už šimtų kilometrų nuo regiono, kurį tikėjosi vesti į nepriklausomybę.
Madridas, lapkričio 3 d. (AFP-BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
