Naktį Meksiką supurtęs galingiausias per pastarąjį šimtmetį šaliai smogęs žemės drebėjimas, paveikęs Ramiojo vandenyno pakrantę, pareikalavo mažiausiai 32 žmonių gyvybių, penktadienį praneša tarnybos.
Prezidentas Enrique Pena Nieto (Enrikė Penja Njetas) 8,2 balo stiprumo drebėjimą pavadino „savo mastu ir stiprumu dideliu žemės drebėjimu – galingiausiu per pastaruosius 100 metų“.
Ramiojo vandenyno pietryčių pakrantėje esančios Oachakos ir Čiapaso valstijos, panašu, nukentėjo labiausiai. Vien tik Oachakos valstijoje žuvo 23 žmonės, sakė gubernatorius Alejandro Muratas (Alechandro Muratas).
Atrodo, kad daugiausia žalos patyrė Chučitano miestas Oachakos valstijoje, kur žuvo 17 žmonių, pranešė nelaimių valdymo agentūros vadovas Ricardo de la Cruzas (Rikardas de la Krusas).
Pasak pareigūnų, žuvusiųjų skaičius šioje vietovėje dar gali išaugti.
„Yra sugriuvusių namų, kuriuose įstrigę žmonės“, – televizijai „Milenio“ sakė agentūros generalinis direktorius Luisas Felipe Puente (Luisas Felipė Puentė).
Chučitane taip pat sugriuvo viešbutis, rotušės stogas pusiau įgriuvo ir daugybė namų buvo smarkiai apgadinti.
Kaimyninėje Tabasko valstijoje žuvo du vaikai, sakė gubernatorius.
Vienas vaikų žuvo kai ant jo užgriuvo siena, o dar vienas – kūdikis – mirė, kai vietos ligoninėje dingus elektrai nustojo veikti jo kvėpavimo aparatas.
Žemės drebėjimo epicentras buvo apie 100 kilometrų nuo pajūrio miesto Tonalos, esančio pietinėje Čiapaso valstijoje. Drebėjimas įvyko ketvirtadienį 23 val. 49 min. vietos (penktadienį 7 val. 49 min. Lietuvos) laiku, skelbia Meksikos nacionalinė seismologijos tarnyba.
JAV geologijos tarnyba USGS nurodė kiek žemesnį, 8.1 balo, žemės drebėjimo stiprumą. Tai toks pats balas kaip pražūtingiausio šalies istorijoje 1985 metų drebėjimo Meksike, per kurį žuvo daugiau nei 10,000 žmonių.
Drebėjimas supurtė didelę šalies dalį ir buvo jaučiamas net šiauriniame Meksike, kuris yra apie 800 kilometrų nuo drebėjimo epicentro. Sostinėje žmonės išgirdę sirenas iš namų išbėgo į gatves, aplinkui drebant ir siūbuojant pastatams.
Dauguma į gatves išbėgusių žmonių vilkėjo naktinius drabužius, kai kurie buvo nešini kūdikiais ir gyvūnėliais.
„Tik ne dar vienas, Dieve, prašau ne“, – ant kelių suklupusi meldėsi viena moteris.
„Vairavau kai žemė ėmė drebėti, automobilis svirduliavo“, – pasakojo 28-erių „Uber“ taksi vairuotojas Meksike Cristianas Rodriguezas (Kristijanas Rodrigesas).
Viena sunerimusi Oachakos valstijos gyventoja Onelia Guerra (Onelija Gvera), drebėjimo metu buvusi sostinėje Meksike, skrido namo įsitikinti savo šeimos saugumu.
„Mano tėvas ir keturiolikmetis sūnus ten vieni“, – sakė ji AFP naujienų agentūrai.
Panaikintas įspėjimas dėl cunamio
Kalbėdamas iš nacionalinės nelaimių valdymo agentūros būstinės, kur prižiūrėjo gelbėjimo tarnybų darbą, prezidentas Enrique Pena Nieto (Enrikė Penja Njetas) sakė, kad apie 50 milijonų žmonių, iš Meksikos 120 milijonų gyventojų, jautė drebėjimą.
Žemės drebėjimas taip pat buvo jaučiamas beveik visoje Gvatemaloje, kuri dalijasi pasieniu su Čiapaso valstija.
Meksikos pareigūnai penktadienį liepė uždaryti mokyklas vienuolikoje valstijų, įskaitant sostinėje Meksike, kad galėtų patikrinti, ar pastatai nebuvo pažeisti.
Pasak USGS, žemės drebėjimo epicentras buvo beveik 69,7 km gylyje, 165 km į vakarus nuo Čiapaso valstijos Tapačulos miesto, esančio netoli Gvatemalos.
Iš pradžių tarnybos buvo paskelbę įspėjimą dėl galimo cunamio didesnei pakrantės daliai, nuo centrinės Meksikos per vidurio Ameriką iki pat Ekvadoro.
Vėliau įspėjimas panaikintas, tačiau Meksikoje išlieka pakartotinių žemės drebėjimo smūgių rizika.
Ramiojo vandenyno regiono cunamių perspėjimo centras iš pradžių buvo paskelbęs apie didesnio nei trijų metrų cunamio galimybę.
Meksikas, rugsėjo 8 d. (AFP-BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
