Pernai pasaulyje buvo užfiksuota virtinė nerimą keliančių rekordų, tarp jų karščiausių kada nors užfiksuotų metų, aukščiausio vandenynų lygio ir didžiausio į atmosferą išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje apie pasaulio klimatą.
Virtinė svarbių klimato ir orų rodiklių byloja, kad mūsų planeta tampa vis šiltesnė ir kad ši tendencija nė kiek nesilpnėja, sakoma kasmetinėje Klimato būklės ataskaitoje.
„Praeitų metų rekordinę šilumą lėmė ilgalaikio pasaulinio atšilimo ir metų pradžioje (pasireiškusio) stipraus El Ninjo bendra įtaka“, – sakoma dokumente.
„Pagrindiniai klimato kaitos rodikliai toliau atspindi tendencijas, atitinkančias planetos šiltėjimą“, – pridūrė studijos autoriai. Ypatingą dėmesį jie atkreipė į kelis indikatorius, tokius kaip sausumos ir vandenynų temperatūra, vandenynų lygis ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje, kurių rekordinės vertės buvo užfiksuotos 2015-aisiais.
Šios grėsmingos naujienos buvo paskelbtos praėjus dviem mėnesiams po JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pareiškimo, kad jo šalis pasitrauks iš 2015-ųjų Paryžiaus klimato sutarties. Šis sprendimas buvo plačiai pasmerktas tarptautinės bendruomenės.
Anksčiau milijardierius D.Trumpas teigė, kad pranešimai apie klimato pokyčius yra Kinijos skatinami „prasimanymai“. Jis atmesdavo mokslo įrodymus, kad prie pasaulio klimato atšilimo smarkiai prisidėjo žmogaus veikla.
Tačiau žmonija toliau naudoja iškastinį kurą, o atmosferą išmetama precedento neturintis kiekis šiltnamio efektą sukeliančių dujų, veikiančių kaip Žemę apgobusi šilumą sulaikanti antklodė, pabrėžiama ataskaitoje.
Visų atšilimą skatinančių dujų, tarp jų anglies dvideginio, metano ir azoto oksidų, koncentracija pasiekė naujas aukštumas, nustatė tyrėjai.
CO2 koncentracija atmosferoje pasiekė 402,9 promiles ir pirmąkart per tikslių matavimų istoriją peržengė 400 promilių ribą. Tokios didelės anglies dvideginio koncentracijos iki šiol neaptikta ir tiriant ledo mėginius, apimančius 800 tūkst. metų laikotarpį.
„Klimato kaita yra viena opiausių problemų, su kuriomis susiduria žmonija ir gyvybė Žemėje“, – sakoma recenzuotoje publikacijoje, parengtoje beveik 500 mokslininkų iš viso pasaulio ir kiekvienais metais leidžiamoje JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų administracijos (NOAA) ir Amerikos meteorologijos draugijos.
Visa 280 puslapių ataskaita yra prieinama internetu.
Karščiausi metai
Šioje ataskaitoje patvirtinami ankstesni pranešimai, kad 2016-ieji buvo šilčiausi metai per visą stebėjimų istoriją. Planetos klimato šilumos rekordai buvo viršijami jau trejus pastaruosius metus iš eilės. Taip pat užfiksuota paviršiaus temperatūros rekordų tiek sausumoje, tiek vandenynuose.
Tirpstant ledynams ir poliarinėms ledo kepurėms kyla pasaulio vandenynų lygis. Pasaulinis vidutinis jūros lygis 2016 metais buvo rekordiškai aukštas – apie 82 mm didesnis negu 1993-aisiais.
Vandenynų lygis kyla jau šešerius metus iš eilės. Labiausiai jis pakilo Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje ir Indijos vandenyne.
Tuo metu jautriuose ašigalių regionuose, Arktyje ir Antarktyje, jūrinio ledo plotai rekordiškai sumažėjo.
Taip pat atšilo sausuma – vidutinė paviršiaus temperatūra Arkties sausumos plotuose buvo dviem laipsniais Celsijaus didesnė, palyginus su 1981–2010 metų vidurkiu.
Nuo 1900 metų, kai buvo pradėti tokie matavimai, sausumos paviršiaus temperatūros vidurkis padidėjo 3,5 laipsnio Celsijaus.
Kaitros bangos, potvyniai, sausros
Nustatyta, kad pasaulyje pagausėjo ekstremalių klimato reiškinių, tokių kaip neįprastai didelis atogrąžų ciklonų aktyvumas. 2016 metais pasaulyje stebėti 93 vardus gavę atogrąžų ciklonai – gerokai daugiau negu 1981–2010 metų laikotarpiu, kai per metus susidarydavo vidutiniškai 82 audrų sistemos.
Meksikoje ir Indijoje užfiksuota rekordiškai aukšta vidutinė metinė temperatūra.
Indijos pusiasalio šiaurėje ir rytuose balandžio mėnesio pabaigoje savaitę tvyrojo karščių banga, per kurią temperatūra viršydavo 44 laipsnius Celsijaus. Ji paskatino vandens krizę, paveikusią 330 mln. žmonių ir nusinešusią apie 300 gyvybių, sakoma ataskaitoje.
Taip pat neįprastai išplito sausros: mažiausiai 12 proc. sausumos paviršiaus kiekvieną 2016-ųjų mėnesį būdavo fiksuojamos didelės sausros padėtis arba dar blogesnės sąlygos.
„2016-aisiais sausros buvo labiausiai išplitusios per laikotarpį nuo 6-o dešimtmečio“, – nurodė tyrėjai.
Šiaurės rytų Brazilijoje sausra tęsėsi penktus metus iš eilės. Ji yra ilgiausia, kada nors užfiksuota šiame regione.
Tuo tarpu orų reiškinys El Ninjas, smarkiai įšildantis vandenį dalyje Ramiojo vandenyno pusiaujo srities, 2016 metų pirmoje pusėje buvo itin stiprus ir kai kur nulėmė smarkias liūtis.
Argentinoje, Paragvajuje ir Urugvajuje buvo kilę didžiulių potvynių. Orai dalyje Rytų Europos ir Centrinės Azijos taip pat buvo drėgnesni nei įprasta.
Kalifornijoje pirmąkart nuo 2012-ųjų užfiksuoti drėgnesni nei vidutiniškai metai. Šioje JAV valstijoje prapliupusios liūtys užbaigė kelerius ankstesnius metus tvyrojusią sausrą.
Vašingtonas, rugpjūčio 11 d. (AFP-BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
