Amerikiečių kosminės kapsulės „Orion“, turinčios kada nors nugabenti į Marsą žmonių, pirmasis bandomasis skrydis dėl lėšų stygiaus buvo atidėtas bent iki 2019 metų, penktadienį pranešė JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA).
Nepilotuojamas bandomasis skrydis buvo suplanuotas 2018 metų lapkritį, bet jį teko atidėti Baltiesiems rūmams paprašius kaštų, saugumo ir techninių galimybių studijos.
NASA taip pat nusprendė atmesti pasiūlymą į pirmąją misiją – EM-1 – įtraukti astronautus. Agentūra laikysis savo pradinio plano įgulą skirti antram bandomajam skrydžiui EM-2. Pastarąjį planuota surengti anksčiausiai 2021 metų rugpjūtį, bet jis tikriausiai irgi bus atidėtas, sakė Billas Gerstenmaieris (Bilas Gerstenmajeris) iš NASA Žmonių skrydžių ir operacijų misijų direkcijos.
Šį sprendimą iš dalies lėmė susirūpinimas išaugusios projekto kainos, taip pat pastangos patobulinti erdvėlaivį nuo perkaitimo saugantį skydą ir išlaidos, susijusios su gyvybės palaikymo sistemų įtraukimu, žurnalistams sakė pareigūnas.
„Nors tai buvo įvykdoma, tiesiog neatrodė pateisinama šiomis sąlygomis, – sakė jis. – Ir tuomet tai daugiau kainuotų, o mes turime biudžetą, kurio privalome paisyti, ir (turime) užtikrinti, kad išleistume minimalų kiekį šio reikalo judėjimui pirmyn.“
NASA kuria galingiausią pasaulyje raketą „Space Launch System“ (SLS), turinčią nuskraidinti erdvėlaivį aplink Mėnulį ir, galiausiai, į Marsą. Sprendimas atidėti „Orion“ bandomuosius skrydžius buvo priimtas bendradarbiaujant su Baltaisiais rūmais, sakė NASA pareigūnai.
Oficiali 2019 metų misijos data nenustatyta, bet tai turėtų būti padaryta artimiausiais mėnesiais, sakė NASA administratoriaus pareigas einantis Robertas Lightfootas (Robertas Laitfutas).
Žmonių skrydžio į Marsą išlaidos iki 2033 metų tikriausiai bus daugiau kaip 33 mlrd. dolerių.
Praėjusį mėnesį kalbėdamasis su astronautais, dirbančiais Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), regis, ragino NASA spartinti savo pastangas nusiųsti žmones į Marsą. Tokia misija šiuo metu planuojama šio amžiaus 4-ajam dešimtmečiui.
„Na, mes norime pabandyti padaryti tai per pirmą mano kadenciją ar, blogiausiu atveju, per mano antrą kadenciją, tad mums reikės tai truputį paspartinti, gerai?“ – pasakė D.Trumpas, sukeldamas nesvarumo sąlygomis sklandžiusių astronautų juoką.
R.Lightfooto žurnalistai penktadienį paklausė, ar Baltieji rūmai kalbėjo rimtai.
„Jie paprašė mūsų patikrinti planą, kurį turime šiandien, ir pažiūrėti, ar galime toliau tęsti tą planą. Jie nepaprašė mūsų iki 2024-ųjų nuskristi į Marsą“, – atsakė jis.
Majamis, Forida, gegužės 13 d. (AFP-BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama
