JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pirmadienį pasirašė atnaujintą imigracijos draudimą, pagal kurį laikinai į šalį bus neįleidžiami šešių musulmoniškų šalių piliečiai, išskyrus irakiečius bei nuolatinius Jungtinių Valstijų gyventojus.
Kadangi pirmą prezidento įsaką užblokavo federaliniai teismai, jis pasirašė antrąjį, kuriuo numatoma, kad kol kas nebus išduodamos vizos Sirijos, Irano, Libijos, Somalio, Jemeno ir Sudano piliečiams.
Baltieji rūmai nurodė, kad skandalų dėl savo aplinkos ryšių su Rusija persekiojamas D.Trumpas pasirašė įsaką pirmadienį už uždarų durų.
Naujuoju įsaku siekiama išspręsti iškilusias teisines problemas. Jame aiškiai sakoma, kad išdėstytos sąlygos negalioja irakiečiams, teisėtai nuolat gyvenantiems JAV bei turintiems galiojančias vizas asmenims.
Valstybės sekretorius Rexas Tillersonas (Reksas Tilersonas), vienas iš trijų įsaką visuomenei pristačiusių administracijos atstovų, vadino jį „gyvybiškai svarbia priemone“, skirta sustiprinti nacionalinį saugumą. Visgi pristatyme pats D.Trumpas nedalyvavo.
Generalinis prokuroras Jeffas Sessionsas (Džefas Sešonzas) pridūrė, kad šis įsakas „suteikia reikalingą pauzę“, leisiančią iš naujo apsvarstyti, kaip Amerika elgsis su keliautojais iš „susirūpinimą keliančių šalių“.
„Trys iš tų šalių yra valstybinės terorizmo rėmėjos“, – sakė J.Sessionsas, kalbėdamas apie Iraną, Sudaną bei Siriją.
Pasak jo, likusios įsake minimos šalys teroro organizacijoms suteikia „saugų prieglobstį“.
Vis dėlto kritikai abejoja dėl minėto šalių sąrašo sudėties, nes jame yra šalių, kurių piliečiai niekuomet nebuvo siejami su jokiomis teroro atakomis Jungtinėse Valstijose.
Jie apkaltino D.Trumpą slaptai bandant įgyvendinti savo prieštaringai vertinamą ir galimai neteisėtą kampanijos pažadą „visiškai nebeįsileisti musulmonų, atvykstančių į Jungtines Valstijas“.
Prezidento siekių klausimas gali sukelti naujų teisinių ginčų, kuriuos jau inicijuoja tokios žmogaus teisių organizacijos kaip Amerikos piliečių laisvių sąjunga (ACLU).
„Prezidentas D.Trumpas ir vėl sugrįžo prie religinės diskriminacijos, ir jis gali tikėtis tolesnio nepalaikymo iš teismų ir iš žmonių“, – sakė ACLU Imigrantų teisių projekto direktorius Omaras Jadwatas (Omaras Džadvatas).
Tuo tarpu Senato demokratų lyderis Chuckas Schumeras (Čakas Šumeras) sakė, kad naujasis įsakas turėtų būti atšauktas. „Sumažintas draudimas vis tiek yra draudimas“, – teigė jis.
Antras imigracijos draudimo dublis
Pirmas D.Trumpo vykdomasis įsakas sukėlė teisinių ginčų, politinį pasipiktinimą ir logistinę sumaištį.
Didžiuosiuose šalies oro uostuose kilo sumaištis, buvo rengiami masiniai protestai, o keli apygardų teismai ėmėsi blokuoti to įsako vykdymą, be to, nepasitenkinimą reiškė įstatymų leidėjai.
Rūpesčių sukėlęs įsakas, atsidūręs dėmesio centre naujosios administracijos darbo pirmosiomis savaitėmis, daugumai sudarė įspūdį, kad jis buvo netinkamai suplanuotas ir blogai įgyvendintas.
Apklausos rodo, kad amerikiečių viešoji nuomonė šiuo klausimu nevienareikšmiška. Remiantis jų rezultatais, nežymi dauguma rinkėjų tokiam įsakui nepritaria, nors D.Trumpo politinis pagrindas reiškia jam tvirtą paramą.
Respublikonas savo ruožtu kritikavo teismo sprendimą užblokuoti jo pasirašytą draudimą, ir sakė, kad tai yra „labai blogas sprendimas, labai blogas mūsų šalies saugumui. Pasiūlymas buvo tobulas“.
Tačiau dabar jis atsisakė savo planų skųsti minėtą sprendimą aukštesnės instancijos teismuose. Antrasis įsakas anuliuoja pirmąjį, todėl užkertamas kelias bet kokiems su juo susijusiems, bet dar neįvykusiems teisiniams procesams.
Kad ir koks bus teisinis rezultatas, D.Trumpo naujasis draudimas veikiausiai dar labiau supriešins nuomones, ir itin patiks jo artimiausiems šalininkams.
Petys į petį
Irako paminėjimas pirmajame įsake sukėlė šioje šalyje didžiulį nepasitenkinimą, kurio neslėpė ir premjeras Haideras al Abadi (Haideras Abadis).
Dėl to buvo iškilusi grėsmė, kad nutrūks Bagdado ir Vašingtono bendradarbiavimas kovoje su „Islamo valstybės“ grupuote.
JAV ir Irako kariuomenės šiuo metu drauge kovoja su džihadistais šiaurės Irake, ir stengiasi išlaisvinti Mosulo miestą nuo jų kontrolės.
Irako užsienio reikalų ministerija pirmadienį išreiškė savo „gilų pasitenkinimą“ naujuoju įsaku, ir sakė, kad tai yra „svarbus žingsnis“ ryšių tarp Bagdado ir Vašingtono stiprinimui.
Visgi naujasis draudimas veikiausiai ir toliau kels neaiškumų dėl JAV imigracijos politikos.
Pirmadienį Nigerija savo piliečiams patarė nesant svarbiam reikalui nevykti į Jungtines Valstijas, motyvuodama aiškumo stoka naujose imigracijos taisyklėse.
„Per kelias pastarąsias savaites mūsų biuras gavo kelias nigeriečių bylas; nors jie turėjo galiojančias vizas, leidžiančias įvažiuoti į šalį kelis kartus, jie buvo neįleisti ir išsiųsti atgal į Nigeriją“, – sakė prezidento specialioji patarėja Abike Dabiri-Erewa (Abikė Dabiri-Ereva).
Kaip nurodoma pirmadienį paskelbtoje kelionių duomenis renkančios kompanijos „Forwardkeys“ ataskaitoje, taip pat smarkiai sumažėjo keliaujančiųjų iš Jungtinių Valstijų į Artimuosius Rytus, o užsakytų išvykimo bilietų artimiausiems trims mėnesiams sumažėjo 25,4 proc., palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai užsakytų bilietų kiekiu.
Rusijos veiksnys
Visgi šis draudimas turėtų padėti D.Trumpui nukreipti dėmesį nuo nesibaigiančių skandalų dėl jo aplinkos ryšių su Rusija.
Nuo to laiko, kai JAV žvalgybos bendruomenė viešai apkaltino Rusiją bandžius paveikti lapkritį vykusius prezidento rinkimus D.Trumpo naudai, nesiliauja klausimai dėl to, ar respublikono kampanija palaikė ryšius su Maskva.
Praėjusią savaitę jo generalinis prokuroras nusišalino nuo su rinkimais susijusių tyrimų, nes paaiškėjo, kad per prezidento kampaniją jis dukart buvo susitikęs su Rusijos ambasadoriumi Vašingtone.
Be kita ko, D.Trumpas neseniai pateikė įrodymais nepagrįstų kaltinimų, kad buvęs JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) neva šnipinėjo jo telefoną per praėjusių metų rinkimų kampaniją.
Vašingtonas, kovo 7 d. (AFP-BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
