„Tai yra indėlis į mūsų gynybinių pajėgumų didinimą. (Karinės agresijos atveju) privalome savarankiškai išsilaikyti tam tikrą laiką, kol atvyks stambesni sąjungininkų padaliniai. Tai padaryti be šaudmenų neįmanoma“, – pareiškė Estijos gynybos ministras Margus Tsahkna (Margus Cahkna).
Jo teigimu, kalbama apie papildomas investicijas gerinant šalies gynybinį pajėgumą.
„Gynybos ministerijos ir gynybos pajėgų užduotis – esant būtinybei užtikrinti organizuotą ir tvirtą pasipriešinimą. Šįkart nepasiduosime, nesudarysime jokio susitarimo; jei reikia, būsime pasirengę ginti Estijos valstybę. Tačiau tikimės, kad savarankiškų gynybos pajėgų sutramdymas ir realus sąjungininkų buvimas bus pakankamai stiprus, kad Rusija neužsinorėtų išbandyti savo jėgų prieš mus, ir taika bus išsaugota. Niekas iš mūsų nesuinteresuotas, kad būtų karas“, – teigė M.Tsahkna.
Gynybos ministras pažymėjo, kad Estijoje yra sukurta būtinoji gynybos infrastruktūra, be to, papildomai bus įsigyta sunkiosios ginkluotės.
Lėšos šaudmenims pirkti bus skirtos papildomai prie šalies indėlio į NATO veiklos finansavimą, sudarančio 2 proc. Estijos bendrojo vidaus produkto, ir lėšų, skiriamų NATO sąjungininkų rotuojamų dalinių priėmimui.
Planuojama, kad balandį į Estiją atvyks 1,2 tūkst. britų ir prancūzų karių su sunkiąja ginkluote, įskaitant tankus bei pėstininkų kovos mašinas. Aljanso kariai rotuojami pagal susitarimą, pasiektą pernai Varšuvoje vykusiame NATO viršūnių susitikime.
Estija yra viena iš penkių NATO šalių, atitinkančių Aljanso nustatytą reikalavimą skirti gynybai 2 proc. BVP.
Talinas, vasario 10 d. („Interfax“-BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.