Rumunijos teisingumo ministras atsistatydino ketvirtadienį po visą šalį apėmusių protestų prieš vyriausybės mėginimus sušvelninti kovos su korupcija įstatymus.
Prieštaringas nepaprastasis įsakas buvo priimtas praėjusią savaitę. Vis dėlto sekmadienį jis buvo atšauktas, šalyje kilus didžiausiems protestams nuo 1989 metų, kai buvo nuverstas komunistinis diktatorius. Šie protestai tebesitęsia, o dauguma žmonių dabar ragina atsistatydinti visą kairiojo sparno vyriausybę.
Teisingumo ministras Florinas Iordache (Florinas Jordakė) savo ruožtu pritarė šiam įstatymui ir tvirtino, kad visos jo „iniciatyvos yra teisėtos ir neprieštarauja konstitucijai“.
„Kaip bebūtų, visuomenė to nelaiko pakankamu dalyku, todėl nusprendžiau atsistatydinti“, – žurnalistams sakė 56 metų politikas.
Praėjusią savaitę į protestus susirinko keli šimtai tūkstančių rumunų, o sekmadienį, kaip nurodo žiniasklaida, į gatves išėjo rekordiškai daug piliečių – apie pusė milijono.
F.Iordache priklauso valdančiajai Socialdemokratų (PSD) partijai, kuri rinkimus didele persvara laimėjo gruodį. Kas taps naujuoju teisingumo ministru, dar neaišku.
Premjero Sorino Grindeanu (Sorino Grindianu) vyriausybė trečiadienį lengvai atlaikė balsavimą dėl nepasitikėjimo, nes parlamente jo partija turi daugumą.
Atšauktame vyriausybės įsakė sakoma, kad už pareigūnų įgaliojimų viršijimą gali būti baudžiama įkalinimu tik tuo atveju, jeigu padaryta finansinė žala būtų didesnė kaip 200 tūkst. lėjų (44 tūkst. eurų).
Ketvirtadienį Bukarešto centre protestą surengė mažesnė, tačiau triukšminga minia. Apie 2 500 rumunų mojavo šalies ir Europos Sąjungos vėliavomis bei laikė plakatus su užrašais „Kovojame už principus ir vertybes“.
Šalies užsienio reikalų ministras Teodoras Melescanu (Teodoras Meleškanu) ketvirtadienį bandė užtikrinti visuomenę, kad vyriausybė jų paklausysianti ir apsvarstysianti jų būgštavimus svarstydama būsimus įstatymų pakeitimus.
„Šis procesas užtruks“, – pridūrė jis.
Vis dėlto vyriausybė bando priimti kito įstatymo projektą, numatantį, kad būtų paleista apie 2 500 kalinių, už nesmurtinius nusikaltimus nuteistų iki penkerių metų laisvės atėmimo.
S.Grindeanu tvirtino, kad juo siekiama baudžiamąją teisę suderinti su konstitucija ir sumažinti kalėjimų perpildymą.
Tačiau kritikai mano, kad šiuo įstatymu siekiama paleisti į laisvę daug parlamentarų, pastaraisiais metais buvo įkalintų vykdant didžiulę kovos su korupcija programą.
Kovos su korupcija direktorato vadovė Laura Codruta Kovesi (Laura Kodruca Kėveši) naujienų agentūrai AFP sakė, kad kova su kyšininkavimu toli gražu nėra laimėta, nors vyriausybė ir atšaukė savo dekretą.
„Pavojus dar nedingo“, nes tokie bandymai pakeisti įstatymus gali nutikti dar kartą, sakė ji.
Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas) trečiadienį sakė, kad po pastarojo „neįtikėtino progreso“ Bukareštas neturėtų pradėti „bėgti kita kryptimi“.
JAV Valstybės departamentas taip pat išreiškė gilų susirūpinimą susidariusia situacija.
Rumunijoje korupcija jau seniai yra didžiulė problema. Nors šalis prisijungė prie Europos Sąjungos 2007 metais, ji tebėra antra skurdžiausia Bendrijos narė.
Bukareštas, vasario 10 d. (AFP-BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
